Kviesta pakalbėti apie problemas
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui nuo 2006 m. taikomas „gamintojo atsakomybės“ principas. Gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti savo išleistos elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą pagal nustatytas užduotis ir reikalavimus ir užtikrinti valstybei, kad užduotys bus įvykdytos. Tai jie daro pateikdami banko ar draudiko garantiją arba dalyvaudami gamintojų ir importuotojų organizacijoje.
Nuo 2013 m. įsigaliojo naujos nuostatos elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizacijoms, suteikiančios pastarosioms daugiau teisių ir numatančios daugiau įpareigojimų.
Praėjus beveik dvejiems metams nuo naujųjų nuostatų įsigaliojimo, Aplinkos ministerija pakvietė elektros ir elektroninės įrangos sistemos dalyvius diskusijai ir klausė, su kokiais veiklos trukdžiais jie susiduria ir kaip galima būtų tobulinti šių atliekų tvarkymą.
Susitikime diskutuota apie galimybę labiau viešinti elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų veiklą, teikiamas ataskaitas ir įdiegti realiu laiku internete pildomą sutvarkytų atliekų apskaitos sistemą. Pastaroji, atliekų tvarkytojų nuomone, palengvintų kontrolę ir užtikrintų didesnį veiklos skaidrumą.
Kalbėta ir apie galimybę privalomai taikyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo standartus. Svarstyti būdai, kaip gerinti elektroninės įrangos, ypač stambiosios, surinkimą ir sutvarkymą.
Situaciją mato skirtingai
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius Mantas Varaška išsakė nuomonę, kad kol kas elektronikos atliekų tvarkymo sistema nėra iki galo aiški, esama tam tikrų spragų. „Mes labai aiškiai ir seniau esame įvardiję, kad mums užtikrinant finansavimą ir ministerijai apsisprendus, ar ji nori toliau žengti su elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijomis ar be jų. Apsprendus dėl šitų dviejų dalykų galimi tolimesni sprendimai“, – dėstė M. Varaška. Anot jo, viena didžiausių problemų tai, kad atliekų tvarkytojai nėra įpareigoti dalyvauti jų skelbiamuose elektronikos atliekų tvarkymo konkursuose.
Patys atliekų tvarkytojai turėjo kitą nuomonę. Anot jų, dalyvauti konkursuose trukdo ne jų nenoras. Jų nuomone, pastaroji organizacija kelia nereikalingus ir per didelius reikalavimus. Tad atliekų tvarkytojai susiduria su problemomis, kaip juos įgyvendinti.
Tačiau problemų, pasirodo, turi ne visi. Alfredas Skinulis, VšĮ „Elektonikos gamintojų ir importuotojų organizacijos“ direktorius tvirtino, kad jiems kliūčių, organizuojant elektronikos atliekų tvarkymą, nekyla, nes jie atidžiai vadovaujasi Atliekų tvarkymo įstatymu. „Mes iš esmės problemų neturime, dirbame ir organizuojame atliekų tvarkymą pagal įstatymus. Manau, kad ir Aplinkos ministerija mums neturi jokių priekaištų“, – teigė direktorius.
Užplūdo skundai
Aplinkos Ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Klumbytė pasakojo, kad „Aplinkos ministeriją atakavo organizacijų skundų lavina. Jos teikė įvairius atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus. Iš tiesų buvo suskaičiuota, kad ministerijoje gauti dvidešimt keturi skundai. Į juos buvo atsakinėjama nuolat, o tai – daug analizės reikalaujantis darbas. Tai darė ne tik ministerija, bet ir Aplinkos apsaugos agentūra. Į šitą reikalą nežiūrėjome atmestinai. Dėl to ir buvo suorganizuota tokia diskusija.
Mes kalbame apie tai, kad reikėtų skaidrinti elektronikos atliekų tvarkymo veiklas. Šalyje nuo 2006 metų taikomas gamintojo atsakomybės principas, kuris nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo prisiimti atsakomybę už visų jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą Jis įtvirtintas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės. EPA privalo organizuoti elektronikos atliekų tvarkymą: surinkti, susitarti su atliekų tvarkytojais, kad jie tinkamai sutvarkys šitas atliekas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 61 nustatyta kokį procentą ir kokios kategorijos elektros ir elektroninės įrangos atliekų turi sutvarkyti organizacija, pasirinkusi atitinkamą užduoties vykdymo variantą. Vyriausybė nustato kokį mažiausią elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgiant į per praėjusius kalendorinius metus šalies vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Susitikimo metu kita organizacija teigė, kad jiems nekyla problemų organizuojant elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą. Esmė ta, kad viskas priklauso nuo organizacijos noro ir gebėjimo organizuoti elektronikos atliekų tvarkymą. Kitai organizacijai, kiek pamenu, problemų nekyla. Tai yra administracinis ir vadybinis darbas. Jeigu organizacija neveikli, ar dėl to kalta ministerija?“ – retoriškai klausė specialistė.
Anot I.Klumbytės, noras keisti teisės aktus kyla galimai vengiant vykdyti gamintojams ir importuotojams teisės aktais nustatytas pareigas. Tuo tarpu, EPA vadovas dr. M.Varaška teigia, kad finansavimo pareigos ir galimybės rinkti atliekas jų organizacija nesikrato. Be to, EPA nori vykdyti ir visuomenės švietimą.
Konkurencija su„nelegalais“
Diskusijos metu kilo klausimas ir dėl nelegalių atliekų surinkėjų keliamos konkurencijos elektronikos importuotojų organizacijoms. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento specialistai dalyviams priminė, kad įstatymai ir elektronikos atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia elektronikos importuotojus vienijančioms organizacijoms savo veiklą organizuoti taip, kad jiems atliekas tvarkyti perduodantys fiziniai asmenys iš to gautų naudos.
„Jei matote, kad žmonės mieliau renkasi nelegalų tvarkytoją, kuris jiems už atiduotą šaldytuvą ar televizorių sumoka dvidešimt litų, konkuruokite su juo ir taip pat pasiūlykite atlygį“, – paskatino aplinkos viceministras Algirdas Genevičius.
