Šviečiamasis seminaras
Praėjusią savaitę Šiauliuose vyko penktasis iš dešimties Aplinkos ministerijos iniciatyva organizuojamų seminarų apie atliekų tvarkymą sodų bendrijose. Atsakingo vartojimo kultūrą ir ekologišką elgesį skatinantis seminaras buvo skirtas visuomenei, sodininkų bendrijų pirmininkams ir nariams, savivaldybių darbuotojams.
Sodininkų bendrijose kyla daug problemų dėl buityje susidarančių atliekų rūšiavimo. Dažnai atliekos nerūšiuojamos, bendrieji buitinių atliekų konteineriai stovi už sodų tvorų ir priklauso visiems – jais naudojasi ne tik sodininkai, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Prie šių konteinerių sunešamos ir sąvartynuose nešalinamos atliekos: žolės maišai, seni baldai, elektros ir elektroninės įrangos atliekos.
Siūlymas kelti kainą
„Didžiausia problema yra labai elementari – žmonės soduose atsainiai žiūri į rūšiavimą ir tiek. Kodėl taip yra, sunku pasakyti, nes turime rūšiavimui skirtus konteinerius. Su atliekų tvarkymo tarnybomis taip pat dažniausiai pavyksta susikalbėti. Bet, jeigu žmogus šioje vietoje nėra atsakingas, rūšiuoti jo neprivers nei sodų pirmininkai, nei savivaldybė, nei kas kitas“, – savo nuomonę išsakė Šiaulių miesto sodų bendrijos „Svajonė“ pirmininkas Algirdas Jakštas.
Kiek kitokios nuomonės buvo Šiaulių miesto sodų bendrijos „Vyturys“ pirmininkas Vytautas Pelaitis. Jis pritarė tam, kad sodo bendrijų gyventojai nėra atsakingi rūšiuotojai, tačiau būdą situacijai gerinti mato: „Pas mus žmonės irgi prastai rūšiuoja. Bet juk nestovėsi visą dieną prie konteinerio ir nereguliuosi kas, kur ir ką meta. Žmogus pats turėtų susiprasti, bet jei nepavyksta, reikia kelti atliekų tvarkymo paslaugų kainą. Mano nuomone, tai geriausias būdas „įpūsti“ sąmoningumo.“
Bendra padėtis pagerėjo
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių (ŠTRAC) specialistė Karolina Kiesienė taip pat pastebi, jog situacija soduose yra sudėtingesnė, tačiau tiki jos gerėjimu: „Šiaulių regiono mastu, sodų bendrijos pakuočių ir antrinių žaliavų rūšiavimo priemonėmis aprūpintos tik Šiaulių mieste, todėl natūralu, kad kai kuriose sodų bendrijose atliekų rūšiavimas vyksta vangiai. Tiesa, Šiaulių regione per pastaruosius dvejus metus atliekų rūšiavimas ženkliai pagerėjo.
Plėtojant Šiaulių regiono atliekų tvarkymo infrastruktūrą, gyventojams buvo ir yra suteikiamos atliekų rūšiavimo priemonės: individualioms valdoms išdalinti žaliųjų atliekų konteineriai arba kompostavimo dėžės, pakuočių ir antrinių žaliavų konteineriai. Taip pat regione įrengtos aštuonios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, bei penkios žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, į kurias gyventojai gali nemokamai atvežti atitinkamas atliekas. 2014–2020 m. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo plane yra numatyta įsigyti rūšiavimo priemonių ir sodų bendrijoms, tad tikimės, kad ir čia vyks sėkmingas rūšiavimas“, – vylėsi K.Kiesienė.
(Ne)pasimetusios žaliosios atliekos
Anot specialistės, net ir suteikus reikiamas priemones, sodų bendrijose dažniausiai fiksuojamas pažeidimas – į mišrių komunalinių atliekų konteinerį metamos žaliosios atliekos. Tiesa, „Svajonės“ pirmininkas Algirdas Jakštas pastebėjo teigiamus pokyčius: „Visi mūsų sodo bendrijos gyventojai gavo kompostavimo dėžes ir žaliųjų atliekų tvarkymas dabar vyksta daug sėkmingiau. Manau, tokia rūšiavimo sistema praverstų visoms sodų bendrijoms.“
Tuo tarpu „Vyturio“ pirmininkas Vytautas Pelaitis nebuvo toks optimistiškas: „Yra tekę daryti patikrinimų mūsų sodo bendrijoje. Beveik visi gyventojai turi arba žaliųjų atliekų dėžes arba kompostavimo duobes, bet vis tiek ir žolę ir šakas neša ir meta į buitinių atliekų konteinerius arba dar blogiau – krauna į krūvą šalia. Yra ir tokių, kurie sugalvoja visą tai sudeginti. Už tai jau esame gavę baudą.“ Pirmininkas kritikos pažėrė ir atliekų tvarkymo tarnyboms: „žaliosios ir stambiagabaritės atliekos išvežamos ne pakankamai dažnai. Gyventojams patiems išvežti, pavyzdžiui, senus baldus į kitame miesto gale esančią aikštelę, ne visada yra galimybė. O jei tarnybos šias atliekas surenka tik kelis kartus per metus, būna, kad jos prie konteinerių guli ne vieną mėnesį.“
Tačiau ŠTRAC atstovė Karolina Kiesienė teigė, jog žmonės šių atliekų pertekliumi turi pasirūpinti patys: „Atliekų išvežimo grafikai sudaromi atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir susidarantį atliekų kiekį. Žaliųjų atliekų perteklių gyventojas turi galimybę nemokamai atvežti į kompostavimo aikštelę, o stambiagabarites atliekas – į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Žmonės ir patys yra už tai atsakingi“, – tikino atstovė.
Rinkliavos tvarka netenkina
Sodų bendrijų pirmininkai vienu balsu piktinosi galiojančia rinkliavos už komunalines atliekas soduose tvarka. Rinkliavą turi surinkti ir su atliekų tvarkymą administruojančia bendrove turi atsiskaityti sodų bendrijos pirmininkas, nes bendrija gauna vieną bendrą sąskaitą. „Viskas užkrauta ant vieno pirmininko pečių. Žmonės tiksliai net nežino kokias gauname sąskaitas. Vieną kartą metuose surenkamas simbolinis mokestis ir jie daugiau tuo nesirūpina. Jei žmogus sąskaitą gautų asmeniškai, jei už nerūšiavimą kiltų atliekų tvarkymo kaina, galbūt tuomet situaciją pasikeistų“, – įsitikinęs V.Pelaitis.
Sodininkai piktinosi, kad kai kuriems tenka net mokėti net tris atskirus mokesčius už komunalinių atliekų surinkimą — buto, garažo ir sodo: „Jeigu žmogus būna bute, tai jis niekaip negali palikti šiukšlių sode. O jeigu būna sode, tai tuo metu nekaupia šiukšlių bute. Juk sodybos šeimininkas, kuris turi savo kieme ir sodą, ir garažą, tris kartus už šiukšlių išvežimą nemoka“.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorius Raimundas Jakutis ankščiau žurnalistams yra sakęs, kad pokyčių nenorėtų: „Dirbti su kiekvienu atskiru sodininku mums būtų nuostolinga. Į dešimt litų per metus nuo vieno sodo sklypo mes jau niekaip nebeįsitektume, nes mokėtume už Registrų centro duomenis, pašto išlaidas, sąskaitų spausdinimą kiekvienam atskiram sodo sklypeliui. Mokestis automatiškai sodininkams kiltų. Be to, mes neturime duomenų apie kiekvieną sodo sklypą. Apskrities savivaldybės sodų bendrijoms nustatė rinkliavą rinkti bendrijų pirmininkams, būtent Savivaldybės sodų bendrijas apmokestina kaip juridinius, o ne fizinius asmenis. Jei kalbama apie tris mokesčius už atliekų surinkimą: bute, sode ir garaže, reikia žiūrėti ne į atskirą žmogų. Vienas šeimos narys tuo metu būna sode, kitas bute ir abu šiukšlina. Kodėl turėtų nemokėti? Mūsų bendrovė negali dirbti nuostolingai. Reikia padengti bankų paskolas, imtas sąvartynams įrengti“, – tuomet priežastis vardijo direktorius.
„Jei kalbėti apie gyventojų drausminimą, tam yra įvairių priemonių, tačiau šiai dienai mes, kaip administratoriai, taikome prevencinę priemonę – patikrinę konteinerio turinį, ir radę jame netinkamas atliekas, užklijuojame lipduką, kuris suteikia teisę atliekų vežėjui konteinerio netuštinti. Kalbant apie mokėjimus– netolimoje ateityje bus įvesta dvinarė rinkliava, kuris leis vykdyti kontrolę“, – sakė Karolina Kiesienė.
Net ir lyderių sodai „neblizga“
Šiaulių regionas ne vienintelis, kurio sodų bendrijose nemažai atliekų tvarkymo ir rūšiavimo problemų. Su jomis susiduria daugelis savivaldybių. Net ir Alytuje, kuris daugelio įvardijamas, kaip lyderiaujantis regionas atliekų tvarkymo ir rūšiavimo srityje, sodų bendrijose – prasti reikalai. „Sodai „neblizga“ ir pas mus. Nors galimybės yra sudarytos, žmonės rūšiuoja gana prastai. Dažnai randame krūvas atliekų prie konteinerių. Atliekų, kurias gyventojai turėtų į specialias aikšteles išvežti patys. Nors Alytaus regionas lyderiauja šioje srityje, sodai tikrai turi kur pasitempti“, – teigė Alytaus rajono atliekų tvarkymo centro specialistė.
