Už naujas nuostatas balsavo 68 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 20 parlamentarų.
Mokestis už kiekį
Pataisos svarstymui buvo pateiktos, akcentuojant tai, kad atliekų tvarkymas Lietuvoje turi tapti šiuolaikiškas. Be to, turi būti įvykdyti ES reikalavimai ir užduotys.
Mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, kaip ir šiuo metu galiojantis mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, bus mokamas į valstybės biudžetą.
Šį mokestį mokės sąvartyno operatorius ir jis bus mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį sąvartyne pašalintų atliekų kiekį. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis bus atleidžiami sąvartynų operatoriai už pašalintas fosfogipso atliekas.
Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius informuoja, kad siekiant skatinti įvairesnį atliekų tvarkymą, paruošimą, perdirbimą pakartotiniam naudojimui nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms 2016 m. bus taikomas 21,72 eurų už toną tarifas. Ir bus didinamas kasmet, kol 2020 m. išaugs iki 44,89 eurų (nuo 75 (2016 m.) iki 155 litų (2020 m.)).
Pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms taikomas tarifas 2016 m. sieks 47,79 eurų ir bus didinamas kasmet, kol 2020 m. išaugs iki 70,96 eurų už faktiškai pašalintų atliekų toną (nuo 165 (2016 m.) iki 245 litų (2020 m.)).
Inertinių atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms ir nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamoms asbesto atliekoms galios 7,24 eurų (2016 m.) tarifas ir bus didinamas kasmet, kol 2020 m. sieks 30,41 eurų už faktiškai pašalintų atliekų toną (nuo 25 (2016 m.) iki 105 litų (2020 m.)).
Brangs ir gyventojams
Seimo priimtos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos lemia tai, kad šiukšlių išvežimo paslaugos kasmet brangs ne tik sąvartynų operatoriams, bet ir gyventojams. Todėl gyventojai turėtų dar aktyviau rūšiuoti atliekas, o to dar nedarantys – įsitraukti į rūšiavimo procesą.
Kylantys mokesčiai – skaudi tema. Statistika rodo, jog visame pasaulyje kasmet išmetama vis daugiau šiukšlių, ne išimtis ir Lietuva. 83 % komunalinių atliekų išvežamos į sąvartynus.
Kadangi jų priėmimo kaina skaičiuojama už kilogramą, tad natūralu, jog didėjant šiukšlių kiekiui, reikia daugiau ir resursų jiems apdoroti, tvarkyti. Todėl kyla ir šiukšlių išvežimo kainos.
Kaip sumažinti šiukšlių tvarkymo kainą? Atsakymas paprastas – rūšiuoti ir mažinti komunalinių atliekų svorį. Sąvartynas taiko „vartų“ mokestį už kiekvieną pristatytų atliekų toną, todėl svarbu atskirti sunkias atliekas – stiklą, metalą. Rūšiavimas yra itin svarbus būdas sutaupyti, nes antrinės žaliavos išvežamos nemokamai. Kuo daugiau gyventojas išrūšiuoja šiukšlių, tuo mažiau lieka komunalinių atliekų.
Lrytas.lt primena, kad paskutinį kartą sostinės gyventojams šiukšlių išvežimas brango šių metų balandžio mėnesį. Nuo balandžio 5–os dienos Vilniaus miesto savivaldybei 63 procentais padidinus Kazokiškių sąvartyno „vartų“ mokestį, sostinės gyventojai, moka iki 27 ct. už kv. metrą.
