Nors neretai linkstama manyti, kad tipinis atliekų rūšiuotojas Lietuvoje – jaunas, didesnes nei vidutines pajamas gaunantis sostinės gyventojas, PTO užsakymu atliktos apklausos rezultatai šį mitą sugriauna. Paaiškėjo, kad aktyviausiai Lietuvoje atliekas rūšiuoja pensininkai. Mažiausiai tam laiko ir pastangų skiria studentai, moksleiviai ir bedarbiai.
Nors didžiuosiuose šalies miestuose atliekas rūšiuojančių gyventojų dalis vidutiniškai siekia beveik 40 procentų, sostinė šiuo atžvilgiu atsilieka: vos 28 procentai respondentų iš Vilniaus teigia rūšiuojantys atliekas. Toks rodiklis mažesnis net už kaimiškųjų vietovių vidurkį.
„Tai, kad vilniečiai rūšiuoja prasčiau nei kitų didžiųjų miestų gyventojai, mums buvo netikėta“, – prisipažino PTO marketingo ir komunikacijos vadovė Audronė Viliūtė. Pasak specialistės, vertinant infrastruktūrą galima teigti, kad aprūpinimas kolektyvinio rūšiavimo priemonėmis Vilniuje yra pakankamas ir net geresnis nei kai kuriuose kituose šalies rajonuose. PTO duomenimis, Vilniuje jau apie 60 proc. individualių valdų aprūpintos rūšiavimo priemonėmis – šis rodiklis taip pat gerokai viršija šalies vidurkį. „Ko gero, pagrindinė priežastis vis dėlto glūdi gyventojų motyvacijoje ir sąmoningumo trūkume. Savo ruožtu gilinsimės į priežastis ir ieškosime priemonių šiai situacijai pakeisti“, – teigė A. Viliūtė.
Kai kurios priežastys, kaip ir jas įveikti padėsiančios priemonės, taip pat akivaizdžios iš apklausos rezultatų. Paaiškėjo, kad mažiau nei 5 procentai respondentų atliekas rūšiuoja mokyklose, taip pat sporto ir muzikos renginiuose. Tačiau tai tiesiogiai susiję su nepakankam infrastruktūra: tik 4,4 proc. apklausos dalyvių teigė turintys galimybę rūšiuoti atliekas mokyklose, panaši dalis turinčiųjų šią galimybę ir sporto bei muzikos renginiuose.
Pasak A. Viliūtės, tam, kad gyventojai dar labiau įsisąmonintų rūšiavimo būtinybę, tai daryti turi būti skatinama ir galimybės suteikiamos ne tik namuose, bet ir viešosiose vietose bei viešuose renginiuose. „Toks elgesys turi tapti visuotinai priimta elgesio norma. Sukūrus tinkamą infrastruktūrą galima bus pagalvoti ir apie atsakomybės didinimą. Tik gal tai turėtų būti ne baudos, o, pavyzdžiui, viešieji darbai renkant šiukšles, tvarkant aplinką“, – teigė A. Viliūtė.
Antrus metus iš eilės atliktos apklausos rezultatai parodė, kad atliekas rūšiuojančių žmonių dalis Lietuvoje per šį laiką ženkliau nepakito: nuolat atliekas šalyje rūšiuoja apie 34 procentai gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva bent dukart atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių. Tačiau per pastaruosius metus beveik 5 procentais sumažėjo visai atliekų nerūšiuojančių žmonių: dabar jų dalis siekia 30,4 procento. Kategoriškai prieš atliekų rūšiavimą nusistačiusiųjų dalis šalyje siekia 5 procentus.
Apklausos duomenimis, geriausiai rūšiuojamos Lietuvoje gerai žinomos pakuočių atliekos, pavyzdžiui, stiklas ar laikraščiai. Tačiau elektros ir elektronikos prietaisus, TetraPak pakuotes, tekstilės atliekas žmonės rūšiuoja gerokai prasčiau. Tik 52 proc. respondentų teigė, kad rūšiavimo taisyklės jiems yra visiškai suprantamos.
Kuo efektyviau rūšiuoti atliekas Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, siekiama tam, kad kuo mažesnė atliekų dalis patektų į sąvartynus. Didžiąją dalį į juos patenkančių atliekų galima perdirbti ar kitaip pakartotinai panaudoti, taip sumažinant aplinkai daromą žalą ir sutaupant gamtos išteklių.
