Už sąvartynuose šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduočių nevykdymą praėjusių metų gruodį Vyriausybės Seimui pateiktame Atliekų tvarkymo įstatyme buvo siūloma nustatyti sankcijas savivaldybėms. Tačiau statymo pakeitimo projektas praeitą savaitę buvo atmestas.
Nors savivaldybės baudžiamos nebus, vis dėlto jau imasi žaliųjų atliekų tvarkymo iniciatyvos. Skatina gyventojus rūšiuoti lapus, kankorėžius, nuotekų dumblą, maisto atliekas ir taip toliau.
Šiauliuose žaliosios atliekos jau tvarkomos
Šiaulių regione tokių atliekų tvarkymui yra sukurta infrastruktūra, kuri leidžia įvykdyti Valstybiniame atliekų tvarkymo plane iškeltus uždavinius. Regione žaliosios arba kitaip vadinamos bioskaidžios atliekos surenkamos keliais būdais. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro Viešųjų ryšių specialistė Karolina Kiesienė pasakojo Šiaulių regione nuosavų namų savininkams jau išdalinta apie 38 tūkst. žaliųjų atliekų konteinerių ir kompostavimo dėžių.
„Į šiuos konteinerius gyventojai gali mesti nupjautą žolę, smulkintas šakas, vaisių ir daržovių liekanas – žaliąsias atliekas. Į kompostavimo dėžes kartu su žaliosiomis atliekomis galima mesti ir kiaušinių lukštus, arbatos, kavos tirščius, naminių gyvūnų pakratus.
Tie, kurie neturi galimybių kompostuoti ar neturi žaliųjų atliekų konteinerio, gali žaliąsias atliekas vežti į rajonuose įrengtas penkias kompostavimo aikšteles. Taip pat regiono gyventojai turi galimybę žaliąsias atliekas krauti į maišus, kurie yra išvežami pagal grafiką“,– apie veikiančią žaliųjų atliekų tvarkymo sistemą aiškino specialistė.
Žaliosios atliekos, surinktos konteineriais ar maišais, vežamos į regione esančias bioskaidžių atliekų kompostavimo aikšteles, kuriose taikant natūralią technologiją atliekos kompostuojamos.Vėliau apželdinimui tinkamas kompostas parduodamas kaip natūrali trąša. „Iš Kelmės rajone esančios kompostavimo aikštelės žaliosios atliekos vežamos į Kelmės rajone, Bulkų kaime, Liolių seniūnijoje pastatytą dumblo kompostavimo aikštelę. Iš Akmenės rajone kompostavimo aikštelės, žaliosios atliekos vežamos į Akmenės rajone, Pašakarnių kaime, esančią dumblo kompostavimo aikštelę.
Šiose aikštelėse sukauptos žaliosios atliekos ir dumblas, apdorojus atitinkamomis technologijos, naudojamos kaip biokuras bei mineralinė trąša“ – apie žaliųjų atliekų srautus ir panaudojimą pasakojo K.Kiesienė.
Mechaninis biologinis apdorojimas
Siekiant įvykdyti naujai įsigaliojusių Europos Sąjungos ir Lietuvos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų keliamus atliekų tvarkymo uždavinius, Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne bus įrengtas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys.
Jis leis atskirti bioskaidžias atliekas nuo bendrojo atliekų srauto, patenkančio į nepavojingų atliekų sąvartyną. Įgyvendinus dar vieną projektą, sąvartyne planuojama šalinti ne daugiau kaip 50 proc. regione susidarančių komunalinių atliekų. Žinoma, jei dalį atliekų bus galimybė realizuoti atliekų termofikacinėje jėgainėje.
Tokie įrenginiai netrukus turėtų atsirasti daugelio regionų sąvartynuose. Jurgita Gaižiūnienė Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja pridūrė, kad iki kitų metų pabaigos „mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose Alytaus, Panevėžio, Telšių, Utenos regionuose numatoma gaminti biodujas, Vilniuje planuojamas biodžiovinimo įrenginys, Kauno, Marijampolės, Šiaulių regionuose – biologiškai skaidžias atliekas planuojama kompostuoti, Tauragės regione planuojamas biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas naudojant specialią plėvelę.“
Tikimasi, kad sąvartynuose šalinamos bioskaidžios atliekos neviršys po šešerių metų galiosiantį nustatytą didžiausių leistinų šalinti biologiškai skaidžių atliekų kiekį.
„Iki 2020 metų sąvartynuose galės būti pašalinta ne daugiau kaip trisdešimt penki procentai susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų, vertinant pagal šių atliekų kiekį“ – informavo J.Gaižiūnienė. Kitu atveju valstybė turės mokėti baudas, o tai reiškia, kad kils atliekų tvarkymo kaina.
Apskritai mechaninio biologinio apdorojimo idėja gimė Vokietijoje įvedant ribojimus atliekų šalinimo sąvartynuose bei ieškant alternatyvų nerūšiuotų atliekų pavertimą energija.
Kodėl svarbu rūšiuoti?
Biologiškai skaidžių atliekų kategorijai priklauso maisto likučiai, nupjauta žolė, nukritę lapai, medžių šakos, užterštas popierius ir kartonas, nuotekų valymo dumblas. Patekusios į sąvartynus tokios medžiagos ne tik skleidžia nemalonų kvapą, bet ir išskiria metano bei kitų nuodingų dujų. Pastarosios neigiamai veikia aplinką – prisideda prie klimato kaitos.
Biologiniuose mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose, kur pateks maisto atliekos, kurias metame į mišrioms buitinėms atliekoms skirtus konteinerius, gali atsirasti ir netinkamų kompostui priemaišų. Deja, bet tokiu būdu gaunamas techninis kompostas, anot aplinkosaugininkų, yra nekokybiškas.
