Tokiais pašiepiančiais plakatais jau antrus metus iš eilės bandoma paprotinti su šiukšlinančius gamtos „mylėtojus“ . Tačiau, anot parko direktorės Nijolės Eidukaitienės, žmonėms sąmoningumo dar trūksta.
Šiukšliadėžės pastatytos iš nevilties
Kauno marių regiono parko direkcijos internetiniame tinklalapyje apgailestaujama: „Kažkodėl dažniau nei pagyrų už įrengtą taką ir galimybę susipažinti su draustinio vertybėmis sulaukiame priekaištų, kad slepiame tokią vietą nuo žmonių. Mat trūksta nuorodų.
Pasvarstykite, kodėl? Dar keisčiau girdėti skundus, kad ten yra šiukšlių ir per mažai šiukšliadėžių. Štai šiame teiginyje ir slypi vienas iš galimų atsakymo variantų į ankstesnį klausimą.
Mums belieka tik vėl giliai įkvėpti ir pakartoti, jog pažintiniuose takuose, kaip, tarkim, Arlaviškių kadagyne, šiukšliadėžės pastatytos iš nevilties, nors ten yra gamtinis draustinis, kurio pritaikymas lankymui ir taip yra didelė dovana visuomenei.
Už ją lankytojai galėtų atsilyginti supratingu elgesiu. Ką jau bekalbėti apie tokią vietą kaip Dubravos rezervatinė apyrubė, kuri, jei lyginsime religiniame kontekste, yra tiesiog šventovė, prieinama kiekvienam mirtingajam.
Ar žinote dar bent vieną rezervatą, į kurį galėtumėte žengti be specialaus leidimo? O gal atvirkščiai, žmogus toks gyvūnas, kuriam reikalingi draudimai, kad suvoktų vietos vertę ir išmoktų atsakomybės?“ – retoriškai klausiama tekste.
Atsinešei – išsinešk
Parko direktorė Nijolė Eidukaitienė patikino, kad nors šmaikščiais plakatais lankytojai auklėjami jau antrus metus, kol kas pokyčių maža. „Trūksta sąmoningumo. Nors nereikia norėti, kad per metus žmonės susiprastų. Turi užaugti nauja karta“,– nuomonę dėstė vadovė.
Šiltuoju metų laiku regiono parko teritorijose, esančiose Kauno rajone, kelių poilsiaviečių šiukšlių konteinerius prižiūri ir išveža rajono savivaldybė. Na, o šaltuoju metų laiku miško žemėje esančias šiukšliadėžes ar konteinerius prižiūri urėdijos.
Tačiau, anot N.Eidukaitienės teisingas iš vakarų atkeliaujantis mąstymas, kad saugomose teritorijose šiukšliadėžių ir konteinerių būti neturėtų.
„Reikia išmokyti žmones, kad ką atsivežė, tegul ir išsiveža. Nei savivaldybės, nei urėdijos ar direkcija neturi tų papildomų pinigų šiukšlių išvežimui ir konteinerių priežiūrai. Saugoma teritorija ir turi būti ypatinga ne tik gamtos grožiu, bet ir tuo kad čia šiukšlių neturi būti“,– tikino Kauno marių regiono parko direkcijos direktorė.
Parko direkcija lankytojams primena:
Šiukšliadėžės gamtoje – ne išeitis. Atvirkščiai, gamtoje joms ne vieta. Apie tai kalbėjome jau daugybę kartų. Galime pakartoti.
A. Pirma, tiesiog negražu. Šiukšliadėžė gamtoje – estetinis svetimkūnis, kurio reikia vengti. Paprastai tariant, gadina vaizdą, ypač kai norite pasidaryti „selfį“ ir geltonuojančių maumedžių fone netikėtai jūsų grožį užgožia atliekų konteineris.
B. Antra, šiukšliadėžes reikia prižiūrėti nuolat (išlaidos, išlaidos...), nes užsibuvusias šiukšles išnaršo ir išbarsto smalsūs gyvūnai ir pašėlęs vėjas. O tada jau – gaudyk tą vėją laukuose ir rink šiukšles pievose.
C. Trečia, šiukšles reikia išvežti (vėl išlaidos...), o kartais dar ir pasiekti (ypatingai tokias vietas, kur sudėtinga net pėsčiomis prieiti – tarp griovų, pačioje marių pakrantėje, o kaip žinia, būtent tokių atokių kampelių ieško nuo civilizacijos bėgantys lankytojai).
Tad pigiausias ir paprasčiausias būdas – tiesiog išsinešti tai, ką atsinešei. Logikos dėsnis veikia taip: jei atsinešei kuprinėje produktų pakuotėse – joms ištuštėjus, neturėtų būti sunku tuščias pakuotes išsinešti ir išmesti ten, kur yra tam skirtos vietos. Dar geriau – naudoti daugkartinius indus, kuriuos išmesti – tiesiog gaila.
