PET – labiausiai perdirbimui tinkantis plastikas, dėl šios savo savybės itin išpopuliarėjęs pastaruoju metu. Atspari ir lengva pakuotė yra daug palankesnė aplinkai nei kitos perdirbamų pakuočių medžiagos. Nepaisant to, ir šio tipo atliekas būtina rūšiuoti, o ne mesti į bendruosius konteinerius.
Viena iš galimybių tinkamai išmesti panaudotas PET pakuotes – supirkimo punktai. Pavyzdžiui, supirkimo punktų tinklas „Eko taškas“ priima į užstato sistemą įtraukus butelius, kitą stiklo tarą, aliumines gėrimų skardines, makulatūrą, „tetrapak“ gėrimų pakuotes, o taip pat – ir PET butelius. Be abejo, juos į supirkimo punktą reikia pristatyti kiek įmanoma švaresnius.
Galimybes pristatyti PET pakuotes į „Eko taško“ punktus turi Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Radviliškio, Alytaus gyventojai. Nuo šių metų spalio mėnesio „Eko taškas“ veikia ir Mažeikiuose. Tinklo punktuose priimami visų dydžių plastikiniai PET buteliai nuo vandens, alaus, gaiviųjų gėrimų, tačiau nuo visų jų būtina nuimti kamštelius. Šie taip pat superkami, tačiau gaminami iš kitokios medžiagos nei PET buteliai, todėl juos reikia pristatyti atskirai.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė teigia, kad tokių verslo iniciatyvų kaip „Eko taškas“ kuriant papildomą atliekų tvarkymo sistemą yra nemažai. Vis dėlto galimybes pristatyti į supirkimo punktus PET pakuotes ir gauti už tai pinigų turi anaiptol ne visų šalies miestų gyventojai.
„Rūšiuoti PET pakuotes būtina: savivaldybės yra įpareigotos tai užtikrinti. Tačiau galimybių jas parduoti į taros punktus visoje Lietuvoje dar neturime“, - pripažino V. Karosienė. Jei galimybės pristatyti PET tarą į supirkimo punktus nėra, gyventojai ją turėtų mesti į geltonuosius atliekų konteinerius.
Šalies rinkoje kasmet pasirodo apie 15 tūkstančių tonų PET pakuotės. Lietuva yra įsipareigojusi nuo 2012 m. perdirbti mažiausiai 32 procentus vidaus rinkos kiekio. Tinkamiausi perdirbimui yra PET buteliai: juos galima perdirbti šimtu procentų. Antrinė PET žaliava naudojama gaminant elektros prietaisus, statybines medžiagas, automobilių įrangą, netgi drabužius.
Didžiausia buitinių PET pakuočių atliekų dalis tenka maisto pramonės, buitinės chemijos ir parfumerijos tarai. Net maži pašalinių medžiagų kiekiai – popierinės etiketės, joms priklijuoti panaudoti klijai, kamščiai iš kitų medžiagų – mažina galimybę efektyviai perdirbti PET pakuotę, todėl šias medžiagas būtina kuo geriau pašalinti.
Rūšiuoti PET pakuotes būtina ne tik dėl to, kad jų kiekiai didina bendrus atliekų kiekius sąvartynuose, nors galėtų būti perdirbami ir atnešti daug naudos. Pavyzdžiui, perdirbus vieną PET butelį sutaupomos energijos užtektų 60 vatų lemputei šviesti tris valandas.
Be to, išrūšiuotos PET atliekos nekeliauja į mišriuosiuos konteinerius, todėl juose atliekų kiekiai auga lėčiau, o gyventojams tai reiškia sutaupytas lėšas.
2011 m. duomenimis, vienas „Eko taškas“ vidutiniškai per metus surinkdavo apie 3 tonas PET pakuočių atliekų.
