Tai – didžiausias plėšrusis paukštis, gyvenantis mūsų šalyje. Jo išskleistų sparnų ilgis – apie 2,5 metro.
Pirmadienį erelį aptiko žvejai prie Išlaužo (Prienų r.) tvenkinių.
Paukštis nepajėgė skristi, jis buvo visas šlapias.
Žvejai iškvietė gyvūnų globėjus, kurie atsivežė erelį į Kauną.
Ant paukščio nugaros buvo matyti didelė žaizda.
Manoma, kad jam snapu ne sykį kirto kitas erelis.
Greičiausiai sužeistas ir dešinysis sparnas – veterinarijos gydytojui Giedriui Survilai atsargiai palietus šį sparną, paukštis ėmė neramiai muistytis, lyg būtų pajutęs skausmą.
Jūriniu ereliu rūpinsis Gyvūnų globėjų asociacija.
Kai paukštis sutvirtės, jį planuojama laikinai perduoti privačiam globėjui, o paskui išleisti į laisvę.
„Pastaruoju metu randama daug nusilpusių, sergančių jūrinių erelių. Jei anksčiau per metus į prieglaudas per metus patekdavo po vieną erelį, tai šįmet pagalbos reikėjo jau penkiems šios rūšies paukščiams“, – pasakojo „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Lietuvoje ir visoje Europoje jūrinių erelių išsaugojimui skiriamas didelis dėmesys.
Mūsų šalyje yra maždaug 80 perinčių jūrinių erelių porų.
Jūriniai ereliai lizdus suka aukštai medžiuose vasario mėnesį, juose peri daug metų. Vadoje paprastai būna 2 – 3 jaunikliai.
Lietuvoje pirmasis jūrinio erelio lizdas rastas 1987 metais Čepkelių rezervate.
Ornitologai jūriniams ereliams ir kitiems plėšriesiems paukščiams iškėlė virš 200 dirbtinių lizdų. Daugelyje šių lizdų ereliai apsigyveno.
Jūriniai ereliai – sėslūs paukščiai, jie minta žuvimis, paukščiais.
