Tačiau šiandien kormoranams atėjo atpildo valanda. Įpratę tupėti ten, kur jų niekas negali pasiekti, šie paukščiai susipažįsta su naujais žmonių sugebėjimais ir vyrais, kurių anksčiau nebuvo regėję, - aukštalipiais.
Žinoma, pramoniniai alpinistai į uostą atvyko ne kormoranų baidyti. Prie įvairių pastatų stogų, kaminų ir antenų stiebų pripratę darbininkai nuo ankstaus ryto įsikrausto į kormoranų pamėgtą vietą ir pradeda darbą.
Stamboka kiaulė
Kuršių mariose ties Klaipėda esanti sala laikoma viena didžiausių Lietuvoje. Jos ilgis siekia beveik 800, o plotis 300 metrų. Niekas iki šiol negali pasakyti kada ir kodėl ji gavo Kiaulės nugaros pavadinimą. Kai kas spėja, kad jis kilo dėl salo panašumo į naminio gyvulio nugarą, tačiau kone kiekviena sala yra į ją panaši, tad nuspėti, iš kur kilo salos pavadinimas, yra sudėtinga.
Saloje stovi aukštos įtampos linijos tiekiančios elektros energiją į Kuršių neriją atrama. Prieš kelis dešimtmečius pastatytas elektros stulpo viršūnė siekia 100 metrų aukštį. Tokio aukščio statiniai statomi dėl dvejopų priežasčių – kad nebūtų trikdomas didžiųjų laivų eismas ir atitiktų saugumo reikalavimus.
Būtent į tokį elektros atraminį bokštą ir turėjo užlipti aukštalipiai.
Užduotis – apsaugoti sraigtasparnius
Aukštalipiams suformuluota neįprasta užduotis – pakabinti specialias lempas ant laidų, nutiestų virš Kuršių marių. Kybodamos kone šimto metrų aukštyje jos turi įspėti sraigtasparnių pilotus apie ore esančią kliūtį.
Šios lempos išskirtinės. Joms reikalinga elektros energija yra tiekiama vieninteliu laidu, ant kurio jos yra pakabintos.
Sudėtingiausia aukštalipių užduotis – pritvirtinti šviestuvus prie aukštos įtampos laidų kabančių kone šimto metrų aukštyje virš Kuršių marių bangų.
Į aukštį pradėję kopti vaikinai suprato, kad jų darbo brokas gali brangiai kainuoti - viena klaida ir visa Neringa liktų be elektros.
Paukščių karalystė ir kapinės
Aukštalipiams beruošiant įrangą apačioje, Mindaugas jau lipa į atramos viršų. Staiga radijo stotelė pasigirsta riksmas „Mane atakuoja!“.
Paaiškėja, kad netikėto svečio pasirodymas nepatiko čia savo namus atradusiam kormoranui.
Sparnuotis kelis kartus praskrido pro pat atvykėlį, kuris brovėsi į jo teritoriją.
Mindaugo išgąsdinti nepavyko, o kormoranui dieną teko praleisti ant kito stulpo. Tai ne pirmas netikėtas susidūrimas su paukščiais. Šiais metais darbininkui jau teko šalinti kuosų lizdus iš ventiliacijos vamzdžio. Kaip prasitaria aukštalipys - iki šiol pykina prisiminus matytus vaizdus ir dvoką.
Sunkiai žmonių pasiekiama vieta ir mitybai palankios sąlygos į Kiaulės nugaros salą pritraukia šimtus paukščių. Perėjimo sezonu čia galima sutikti šimtus kirų, žuvėdrų ir kitų vandens paukščių. Ramybės oaze čia randa ir Kuršių nerijoje perintys kormoranai.
Į svetimą karalystę užsukusiems aukštalipiams teko atlaikyti ir jos skraidančių gyventojų nepasitenkinimą.
Kadangi saloje peri daugybė sparnuočių, darbininkams Kiaulės nugara priminė paukščių jauniklių kapines. „Ne visi išgyvena“, - padaro išvadą vienas iš vaikinų. Po kojomis treška smulkūs kauliukai, vėjais blaško pilkas plunksnas. Todėl alpinistai skuba lipti į viršų – ten visai kitoks vaizdas – kranais apkaišiota Klaipėdos uosto panorama.
