Tačiau miestiečiai turi suprasti, kad jaudintis iš esmės nėra dėl ko, nes taisyklės taikytinos tik statybos bendrovėms.
Aktualu tik statybininkams
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė sostinės gyventojus ramina: „Statybinės atliekos sostinės gyventojams tikrai neturėtų sukelti jokio galvos skausmo. Jas, kaip ir ligi šiol, turi priimti visos savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės.
Naujos prieš dvi savaites patikslintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatos aktualios tik statybos ir griovimo darbus atliekančioms bendrovėms“,– pranešime spaudai cituojama V.Karosienė.
Vilniaus gyventojai statybos ir griovimo atliekas gali gabenti į sostinės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tokias atliekas priimančios aikštelės Vilniaus mieste yra įsikūrusios Graičiūno, Liepkalnio, Pramonės, Pumpėnų gatvėse ir Pilaitės prospekte. Šių aikštelių adresai nurodyti tinklalapyje Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro internetiniame tinklalapyje.
Statybvietėse privalu rūšiuoti
Statybos ir griovimo darbus atliekančios bendrovės nuo šio mėnesio pradžios turi vadovautis patikslintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis.
Statybvietėse nuo šiol privalu ne tik rūšiuoti, bet ir atskirai laikyti komunalines, inertines, perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui tinkamas, pavojingas ir netinkamas perdirbti atliekas. Tinkamiausias būdas jas tvarkyti – rūšiuoti į atskirus konteinerius ir perduoti tvarkančioms įmonėms.
Pavyzdžiui, Vilniaus regione netinkamas perdirbti statybines atliekas, pavyzdžiui, izoliacinės medžiagas, akmens ar stiklo vatą ir panašiai, turi teisę priimti tik Kazokiškių sąvartynas. Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių sąrašą galima rasti atliekas tvarkančių įmonių registre https://193.219.55.14/atir/ATIR.py/m_search.
Kontrolė stiprinama
Regionų aplinkos apsaugos departamentai šiuo metu stiprina kontrolę, kaip statybvietėse laikomasi atnaujintų Statybinių atliekų taisyklių. Tiems statybininkams, kurie nesilaiko teisės aktų reikalavimų ar juos netinkamai vykdo, gresia administracinė atsakomybė.
Baudos dydis gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, viskas priklauso nuo sukauptų ir netinkamai tvarkomų atliekų kiekio. Tad gyventojai gali kreiptis, pastebėję galimus pažeidimus.
Pavojus gamtai ir sveikatai
Plytų, betono, metalo, apšiltinimo, pakuočių, medžio, stiklo ir kitokie likučiai, susidarantys statybos ir pastatų griovimo metu daro itin didelę žalą gamtai.
Pavyzdžiui, stiklo atliekos gamtoje natūraliai suyra tik po devynių šimtų metų. Jomis gali susižeisti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Senose pastatų šiltinimui skirtose medžiagose yra formaldehidinių rišiklių. Jų taip pat yra ir medžio drožlių plokštėse.
Formaldehidas nepaprastai lakus. Medžio drožlių plokštės gali jį skleisti į orą daugiau nei dešimtmetį. Jis nekvepia, tačiau ilgalaikis jo garų poveikis sukelia žmogui galvos skausmą, pykinimą, alergiją ar net vėžį.
