Problema – rekultivuoti seni sąvartynai
Sąvartynai priskiriami taršos šaltinių grupei, kurie kelia potencialią grėsmę požeminio vandens vartotojams ir kitiems aplinkos objektams. Tam, kad jie neterštų aplinkos ir chemiškai neveiktų požeminio vandens, būtina tinkamai juos izoliuoti.
Lietuvoje veikiantys regioniniai Alytaus, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Telšių ir Utenos nepavojingų atliekų sąvartynai yra įrengti šalia jau esamų senų rekultivuotų sąvartynų. Pastebima, kad vieno Kauno, Panevėžio ir Utenos sąvartynų poveikis aplinkai yra kompleksinis. Atskiruose požeminio vandens gręžiniuose stebimi padidėję cheminių elementų kiekiai. Labiausiai tikėtina, kad šis poveikis gali būti susijęs su šalia esančia minėtų senų nebenaudojamų sąvartynų veikla.
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas pasakojo, kad „sąvartynuose, esančiuose šalia senųjų: šone, ar toje pačioje vietoje, stebima vadinamoji istorinė tarša. Anksčiau sąvartynai buvo įrenginėjami nesilaikant jokių aplinkosaugos reikalavimų.“
Pavyzdžiui, Vilniaus regioninis sąvartynas įrengtas šalia buvusio Elektrėnų ir Vievio miestų buitinių atliekų sąvartyno. Senajame sąvartyne nebuvo įrengtas dugną izoliuojantis pagrindas ir drenažinės sistemos. Tačiau Vilniaus sąvartyno antropogeninė (žmonių sukurta, dėl jų veiklos atsiradusi) apkrova – vis dėlto nedidelė.
Pagal Europos sąjungos keliamus reikalavimus, rekultivuojant sąvartyną turi būti atliekamas jo lauko paviršinio sluoksnio sudarymas, filtrato problemų sprendimas. Pasirūpinta biodujų surinkimu ir galimu panaudojimu. Be to, sąvartyno eksploatacijos metu ir po uždarymo yra privalomas požeminio ir paviršinio vandens, filtrato bei biodujų monitoringas. Filtrato kiekis ir sudėtis turi būti matuojami kiekvienoje vietoje, kurioje jis išteka iš sąvartyno. Paviršinio vandens mėginiai turi būti imami ne mažiau kaip iš dviejų vietų – aukščiau ir žemiau sąvartyno.
Tolesni minėtų sąvartynų monitoringo tyrimai parodys, ar poveikis žemės gelmėms buvo vienkartinis ar ilgalaikis.
Taršos grėsmė nedidelė
„Jei iš seno šiukšlyno atliekos išvežtos į modernų, tai senojo vietoje požeminio vandens taršos pėdsakai gali būti pastebimi apie dešimtmetį. Rekultivuotų sąvartynų – apie penkiasdešimt ar net šimtą metų. Po tokiu sąvartynu susidaro tarsi bioreaktorius – kažkas pūna, tad tarša kažkiek pasireiškia. Tačiau tas poveikis nesiekia daugiau šimto metrų horizontaliai. Dabartiniai sąvartynai – modernūs ir aplinkai grėsmės nekelia“, – pasakojo specialistas.
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą pradėta iš esmės reorganizuoti šalies atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Aktyviai vykdyta komunalinių atliekų tvarkymo valdymo reforma – sukurti regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir regioniniai nepavojingų atliekų sąvartynai. Dabar Lietuvoje veikia vienuolika tokių sąvartynų. Jie įrengti laikantis gamtos apsaugos reikalavimų.
