Pavyzdžiui, Utenos regiono atliekų tvarkymo centras apie parduodamą kokybišką kompostinę žemę paskelbė šių metų gegužę. Utenos regiono nepavojingųjų atliekų sąvartyno eksploatacijos direktorius Dalius Veršelis sako, kad per sezoną buvo parduota apie 80 procentų prekybai pasiūlytos kompostinės žemės kiekio.
„Pirko ir gyventojai, ir įmonės. Individualūs pirkėjai įsigydavo mažesniais kiekiais, tačiau dažniau, o bendrovės – priešingai. Tie, kas supranta, tokią žemę tikrai vertina“, - sakė D. Veršelis.
Sąvartyne yra visa reikiama įranga kokybiškam kompostui pagaminti – smulkintuvai, sijotuvai. Įrengtoje kompostavimo aikštelėje medžių lapai, šakos, žolė susmulkinami specialiais įrenginiais ir suverčiami į krūvas. Čia vykstant oksidacijai suskaidomi baltymai, naikinamos ligas sukeliančios bakterijos, išnyksta puvenoms būdingas kvapas. Maždaug per du mėnesius taip susidaro į juodžemį panašus kompostas, kurį galima naudoti kaip trąšą, atliekant įvairius apželdinimo ir rekultivavimo darbus.
Smėlingoje dirvoje kompostas padeda vandeniui išsilaikyti ir pasiekti augalo šaknis, taip apsaugant jas nuo perdžiūvimo. Kompostas naudingas ir molingai dirvai, nes suteikia jai purumo ir laidumo. Kartu su kompostu žemė gauna ir naudingų mikrobų, kurie perduoda augalams medžiagas iš maistingosios dirvos dalies, todėl galima mažiau naudoti dirbtinių trąšų.
Kompostavimo aikštelėse Lietuvoje priimamos vaisių ir daržovių atliekos, želdynų karpymo ir sodo atliekos, gėlės, piktžolės, medžių lapai, nupjauta žolė, smulkios šakos, pjuvenos, drožlės, medžio žievė. Tarp žaliųjų atliekų negali būti kitų rūšių atliekų: plastikinių ir sintetinių pakuočių, laikraščių, gyvūninės kilmės atliekų bei gyvūnų fekalijų, pavojingų bei mišrių atliekų.
Gyventojai gali ir patys kompostuoti žaliąsias atliekas: tam šalyje nemokamai dalinama tūkstančiai biologiškai skaidžioms atliekoms kompostuoti skirtų konteinerių.
Per artimiausius šešerius metus biologiškai skaidžių atliekų dalį šalies sąvartynuose numatyta sumažinti iki 35 procentų. Dabar į sąvartynus patenka maždaug pusė bioskaidžių komunalinių atliekų.
2011 m. šalyje susidarė apie 1,37 milijono tonų komunalinių atliekų. Apie pusę šio kiekio sudarė bioskaidžios atliekos. Savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenimis, tais pačiais metais apie 20 tūkstančių tonų žaliųjų atliekų buvo sukompostuota kompostavimo aikštelėse. Kartu su nuotekų dumblu buvo sukompostuota apie 7300 tonų žaliųjų atliekų. Dar 12 tūkstančių tonų jų buvo sukompostuota individualiai. Jau po metų situacija buvo ženkliai geresnė: kompostavimo aikštelėse buvo sukompostuota apie 40 tūkstančių tonų žaliųjų atliekų, kartu su dumblu – dar apie 10 tūkstančių tonų. Net 24 tūkstančiai tonų biologiškai skaidžių atliekų buvo sukompostuota individualiai – tai yra, dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.
