Visgi atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Martynas Surplys primena seną tiesą: viskas prasideda nuo noro ir supratimo. Jei noro trūksta, pradedama ieškoti priežasčių, leidžiančių to nedaryti.
„Virtuvėse tikrai nebūtina apsikrauti dvidešimčia maišelių. Stiklo, popieriaus, plastiko atliekas galima puikiausiai krauti į vieną maišelį, o išnešus jį prie rūšiavimo konteinerių ramiai atsirinkti, kur mesti duženas, kur – plastiką ar popieriaus atliekas“, - sakė M. Surplys.
Pasak jo, bendrovės tinklalapyje apstu patarimų, kaip kompaktiškai ir patogiai namuose susikurti atliekų rūšiavimo sistemą.
„Rūšiavimui yra įvairių priemonių: dėžių, maišelių. Be to, rūšiavimo konteinerių tinklas mieste irgi pakankamai tankus. Galimybių yra daug, reikia tik noro“, - įsitikinęs „VSA Vilnius“ atstovas.
Tai, kad tinkamai išrūšiuoti, išplauti ir išmesti atliekas užtrunka pernelyg ilgai – taip pat mitas. Kauno technologijos ir Lundo (Švedija) universitetai bei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atliko tyrimą, kurio metu analizavo Alytaus regiono gyventojų rūšiavimo elgseną. Paaiškėjo, kad dauguma atliekas rūšiuojančių žmonių tam skiria mažiau nei pusvalandį per savaitę. Vidutiniškai 17 minučių pakanka išrūšiuoti ir išplauti atliekoms, 10 minučių – nunešti ar nuvežti jas iki rūšiavimo konteinerių. Taigi vidutiniškai per dieną atliekų rūšiavimui neprireikia skirti net penkių minučių.
Daugumoje apklausoje dalyvavusių Alytaus miesto ir rajono, Birštono, Druskininkų, Lazdijų, Prienų, Varėnos savivaldybių gyventojų tvirtino suvokę suvokiantys rūšiavimo svarbą.
Tokių, kurie rūšiuoja susidarančias atliekas, visose savivaldybėse pasirodė mažiausiai keliais procentais daugiau nei tokių, kurie atliekų visai nerūšiuoja. Išimtis – metalo atliekos: jų nerūšiuojančių regione yra vidutiniškai vienu procentu daugiau nei šias atliekas rūšiuojančių.
Atliekų rūšiavimas padeda ne tik išsaugoti sveikesnę aplinką, bet ir sutaupyti pinigų. Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažesnė dalis jų atsiduria buitinių atliekų konteineriuose, kurių išvežimas apmokestintas ir vis auga didėjant sąvartynų mokesčiams. Be to, atliekas namuose rūšiuojantys gyventojai pastebi, jog atskyrus popierių, plastiką, stiklą kur kas lėčiau prisipildo bendroji komunalinių atliekų šiukšliadėžė.
Nors ir ne itin sparčiai, tačiau rūšiavimo tendencijos šalyje keičiasi į gera. Tiesa, šiukšlių kasdienėje aplinkoje susidaro vis daugiau: Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vidutiniškai susidarančių atliekų skaičius kasmet auga po 10-14 kg vienam gyventojui.
Tačiau ir išrūšiuojama jų daugiau. Pavyzdžiui, pernai, „VSA Vilnius“ duomenimis, sostinės gyventojai išrūšiavo 15 procentų daugiau atliekų nei ankstesniais metais.
