„Apytikslius skaičius jau turime. Bendras skaičius sudaro
beveik 850 hektarų, kuriuos savivaldybės mums nurodė”, -
BNS sakė viceministras Linas Jonauskas.
Pagal savivaldybių pateiktus duomenis, šie pavojingi augalai
labiausiai išplitę Utenos ir Kauno apskrityse. Utenos apskrityje
Sosnovskio barščiai užima apie 327 hektarus ploto, Kauno apskrityje
- 240 hektarus.
Pasak viceministro, paskelbusi, kad renka informaciją apie
Sosnovskio barščius, Aplinkos ministerija sulaukė daug informacijos
tiek iš savivaldybių atstovų, tiek iš visuomenės. Remiantis
šiais duomenimis, bus sudaromas žemėlapis apie Sosnovskio
barščių apimtus plotus Lietuvoje ir įvertinti galimi augalo
naikinimo mastai.
„Mūsų specialistai dabar skaičiuoja visus tuos papildomus,
gyventojų atsiųstus plotus, tapatina juos su plotais, kuriuos yra
atsiuntusios savivaldybės, ir galutinis rezultatas būtų toks - jei
matysime, kad savivaldybė jau yra pateikusi ir dubliuojasi plotai su
žmonių pateiktais – viskas gerai, o jei bus dar atskirų plotų,
tai prirašysime juos prie tų, kurie jau yra pateikti”, - teigė
L.Jonauskas.
Viceministro tvirtinimu, kovai su Sosnovskio barščiais reikia
ypatingų būdų dėl šių augalų specifinių savybių.
„Sosnovskio barštis yra labai gyvybingas, jo sėklos gali būti
dygios septynerius metus”, - BNS sakė Aplinkos ministerijos
atstovas.
Nutarta pasitelkti specialistų komandą, kuri surinktų
informaciją, kaip šie augalai naikinami kitose šalyse, kokie būdai
efektyviausi.
Aplinkos ministerija vykdo projektą su Verkių regioniniu parku,
kuriame nustatyti trys nedideli Sosnovskio barščių apimti plotai.
Siekiant atrasti efektyvų kovos su barščiais būdą, kiekviename
iš tų plotų taikomos skirtingos augalo naikinimo metodikos ir
stebimas jų veiksmingumas. Tačiau šio eksperimento rezultatai
paaiškės tik po kelerių metų.
Viceministras L.Jonauskas į kovą su barščiais aktyviau
įsitraukti skatina ir savivaldybes nelaukiant tolesnių specialistų
išvadų.
„Savivaldybių Aplinkos apsaugos rėmimo programos, kur patenka
savivaldybės pinigai už įvairias trąšas, žalas gamtai – jos
yra sukaupusios nemažą pinigų dalį, kuri gali būti naudojama
invazinių rūšių augalams naikinti. Tarp jų ir, labai aiškiai ten
yra įvardyta, Sosnovskio barščiams naikinti“, - teigė
L.Jonauskas.
Diskutuojama ir apie dar vieną papildomą priemonę, kurią
būtų galima pasitelkti bendradarbiaujant su Žemės ūkio
ministerija - įpareigoti žemės savininkus atsakingiau prižiūrėti
ir tvarkyti turimus žemės plotus.
L.Jonauskas atkreipė dėmesį, kad barščiai dažniausiai auga
apleistuose žemės plotuose. Skatinama aktyvi žemdirbystė
prisidėtų prie šios problemos sprendimo.
Pasak viceministro, rugpjūčio pabaigoje tikimasi turėti
tikslius duomenis apie barščio paplitimą Lietuvoje, todėl jau
šiais metais planuojama patvirtinti veiksmų planą, o kitų metų
pavasarį pradėti jį įgyvendinti.
Aplinkos ministerijos prašymu duomenys apie Sosnovskio barščio
paplitimą šalyje registruoti nuo birželio 16 iki 27 dienos.
Sosnovskio barščiai – iš Kaukazo kilęs sunkiai išnaikinamas
augalas. Į Lietuvą jie atkeliavo prieš daugiau nei 50 metų.
Visos Sosnovskio barščių dalys kaupia daug ypač stipraus
alergeno – furanokumarino. Jų sultyse taip pat yra medžiagų,
kurios fotojautrina odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus.
Augalo sultyse susikaupusios medžiagos padidina odos jautrumą
saulės šviesai, todėl, patekusios ant odos augalo sultys sukelia
nudegimus. Pūslėms pratrūkus, susidaro sunkiai gyjančios žaizdos.
Joms užgijus, lieka nenykstančios rudos dėmės ir randai. Ši liga
vadinama fotodermatitu.
Sosnovskio barščius pavojinga ne tik liesti, laužyti, bet ir
būti arti jų – augalai gali apnuodyti net žmogaus kvėpavimo
organus.
Jų kvapas, žiedadulkės ir sultys sukelia stiprią alergiją,
dėl eterinių šių augalų aliejų poveikio kai kuriems žmonėms
gali skaudėti galvą, juos pykina, svaigsta galva.
Kiekvieną vasarą medikams tenka teikti pagalbą žmonėms,
nukentėjusiems nuo šių augalų.
