Nors tuomet išpranašavęs šiltą birželį ir šaltą bei lietingą liepą L.Klimka tikino, kad į ekspedicijas važiuos birželį, kadangi „liepą gali prireikti guminių batų“, liepos pabaigoje užtikome etnologą pačiame ekspedicijų įkarštyje.
Jis pripažino, kad guminių batų šiuo metu jam tikrai nereikia, ir kad birželis, priešingai, nei piršosi išvada pagal liaudies meteorologijos prognozes, tikrai nebuvo pats palankiausias mėnesis atostogoms.
Praėjus septyniems metų mėnesiams tenka konstatuoti, kad liaudiškos prognozės pagal gruodžio mėnesio dienas pasitvirtino 3 kartus, o nepasitvirtino – 4 kartus. Taigi, maždaug per pusę. Ko verta tokia prognozė: „rytoj arba lis, arba nelis?“
L.Klimka tokius liaudiškų prognozių rezultatus sako vertinantis su šypsena. Pasak jo, tokios prognozės gali pasitvirtinti, tik kai sąlygos gamtoje normalios, nėra tokių anomalijų, kaip dabar.
„Liaudiškos prognozės buvo paremtos ilgamečiais stebėjimais, trukusiais ištisus šimtmečius. Bet mūsų klimatas yra jūrinis, ir nemažai anomalijų. Liaudies prognozės anomalijų negali numatyti“, - sako etnologas.
Prie orų anomalijų, jo manymu, gali prisidėti ir padidėjęs Saulės aktyvumas, ir, žinoma, žmogaus veikla, ardanti ozono sluoksnį ir kitaip veikianti gamtą. Dėl to šiandien į liaudiškas prognozes nebegalim žiūrėti itin rimtai – pasakojimai apie besiverčiantį barsuką ir kitus panašius dalykus mūsų kartai yra tik pramoginio pobūdžio. Praėjus atitinkamai dienai, prognozės tiesiog pamirštamos.
Bet prieš kelis šimtmečius, L.Klimkos manymu, liaudies meteorologija buvo gerokai patikimesnė – bent jau žmonės rimtai ja pasikliaudavo, planuodami sezoninius darbus, sėjas, šienapjūtes, derliaus nuėmimą. Orus labiau stebėdavo senimas – tie žmonės turėdavo daugiau laisvo laiko, buvo mažiau užsiėmę darbais.
„Šiomis prognozėmis buvo rimtai vadovaujamasi, stebimi orai, ir daugeliu atvejų tai pasitvirtindavo. Agrotechnika buvo labai primityvi, dirva išariama nelabai giliai, trąšos – tik organinės, tad žmonės stengdavosi išspausti iš gamtos, kiek įmanoma daugiau, pasitelkdami gamtos pažinimą“, - pasakoja etnologas.
Žinoma, ir anais laikais pasitaikydavo anomalijų – istorinės kronikos mini ir vasario mėnesį sukančius lizdus paukščius, ir speigus, užšaldžiusius net Baltijos jūrą.
Taigi, liaudies prognozės lygiai taip pat nepasitvirtindavo ir anais laikais. Ką tokiais atvejais sakydavo apsimelavę liaudies meteorologai?
Vienas mėgstamiausių būdų, jei ne Lietuvoje, į kurią raganų medžioklė atėjo gerokai pavėlavusi, tai kitur Europoje, buvo dėl nepasitvirtinusių prognozių ir orų anomalijų, stichinių nelaimių apkaltinti raganas.
Vienas iš kaltinimų raganų teismuose kaip tik ir būdavo „sugadintos“ orų prognozės. Per tokius teismus ir Lietuvoje nukentėjo šimtai žmonių, nemažai buvo sudeginta.
Tiesa, dėl nepasitvirtinusių šių metų prognozių L.Klimka raganų luomo – horoskopų sudarinėtojų ir kitokių būrėjų iš kavos tirščių – nekaltina. Bent jau deginti ant laužo nesiūlytų. Pagrindinis kaltininkas, jo manymu – klimato pokyčiai.
„Globaliniai pokyčiai iš mūsų senolių išminties jau greitai tik skutus paliks“, - sako jis.
