Specialistas aiškino, kad šiuo metu briedžių patelės veda jauniklius, o antramečiai briedžiai, arba kitaip – paaugliai, yra išvejami iš šeimos. Pasimetę jie klaidžioja, kur akys mato ir kojos veda. Vėliau, maždaug po 2–3 savaičių, jaunikliai apsipras, ims geriau orientuotis, ir tokių atvejų, kai pavieniai briedžiai išlekia į gatves vidury miesto, retės ar beveik nebus.
Pasiteiravus, kodėl pastaruoju metu būtent Vilniuje ir jo apylinkėse pasitaiko miško žvėrių sukeltų eismo įvykių, L.Budrys tikino, kad tai lemia geografinė padėtis. „Sostinę supa didelės miškingos teritorijos, masyvai, kuriuose gyvena žvėrys. Be to, būtent briedžių šiais metais pastebima daugiau negu ankstesniais“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, į miesto centrą gyvūnai iš aplinkinių miškų masyvų patenka eidami žaliosiomis, miškingomis jungtimis. Dar šį pavasarį vienas briedis iki pat Vilniaus centro atėjo iš Nemenčinės plento per Antakalnį ir eidamas miškingu paupiu pasiekė centrą.
Migruos ir rudenį
Nors vidurvasarį susidūrimai su žvėrimis retės, rudeniop ir vėl keliuose gali pasirodyti briedžių, stirnų ar kitų gyvūnų. „Prasidės vadinamosios briedžių vestuvės, gyvūnai ims migruoti. Kai žvėrys pradeda rujoti, jie būna aktyvesni, keičia teritorijas. Be to, ima elgtis nenuspėjamai, tampa atsargesni, o kartais net ir agresyvūs“, – aiškino specialistas.
Prieš žiemą galimi dažnesni susidūrimai, mat žvėrys migruoja iš drėgnų pamiškių į didesnius miško masyvus – žiemos ganyklas.
Anot L.Budrio, užmiesčiuose automagistralės yra aptvertos tvoroms, tad jos dalį gyvūnijos sulaiko ir pristabdo. „Tačiau gyvenviečių ir miestų niekas tikrai neatitvers nuo gamtos ir laukinės gyvūnijos“, – sakė Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas ir patikino, kad susidūrimai su žvėrimis miesto teritorijoje – normalus reiškinys.
Tvorų mieste nestatys
Pasiteiravus, ar pastarųjų savaičių įvykiai nepaskatins imtis prevencinių priemonių apsaugoti ir žmonėms, ir žvėrims, L.Budrys teigė, kad jokių prevencinių priemonių Vilniuje ar kitame mieste tikrai nebus. „Prieš gamtą nepakovosi, o ypač – mieste“, – nukirto specialistas. Anot jo, bene vienintelis būdas apsisaugoti – išmedžioti briedžius priemiestiniuose regionuose. Tačiau niekas to nedarys, nes briedžių populiacija yra reguliuojama, o šiemet net padidintas sumedžiojamų briedžių skaičius.
L.Budrys, pasakojo, kad požeminės žvėrių perėjos įrengtos tik užmiesčiuose. Tiesa, jos yra vos kelios ir nelabai naudingos didesniems kanopiniams gyvūnams, mat pro jas drįsta eiti tik mažesnieji – mangutai, lapės, kiaunės. Didesni, tokie kaip briedžiai, į tunelį lįsti bijo. „Didiesiems kanopiniams žvėrims reikia antžeminių perėjų, tačiau jas įrengti labai brangu“, – sakė L.Budrys. Antžeminė perėja turi būti plati, apželdinta mišku ir aptverta. Žvėrys per tokią perėją eina tik tada, kai nejaučia, kad eina per kelią. Kol kas tokių perėjų Lietuvoje dar nėra.
Vairuoti dėmesingai
Kaip portalui lrytas.lt sakė L.Budrys, žvėrys į kelią dažniausiai išbėga tamsiu paros metu, tačiau intensyviausiai – temstant ir švintant. Vairuotojai turi būti atsargūs ir ypač atidūs tamsiu paros metu. Būtina atkreipti dėmesį į kelio ženklus. „Žinoma, mieste nebus ženklų, perspėjančių apie žvėris kelyje, tačiau užmiestyje juos būtina sekti ir laikytis visų saugumo priemonių“, – perspėjo specialistas.
Jei pastebėjote į kelią išėjusį žvėrį, kaip įmanoma greičiau sustabdykite automobilį ir neprovokuokite gyvūno. Nevažiuokite artyn ir nesignalizuokite. Žvėris nusiramins ir praeis ar pasitrauks atgal.
Briedžiai, pasirodantys keliuose, sukelia didžiausias ir skaudžiausias pasekmes. Nors dažniausiai gyvūnas nugaišta, neretai susižaloja ir vairuotojai.
