Buvęs pirmasis Alytaus meras V.Macedulskas iki birželio vidurio prisigrybauja neišvykdamas iš miesto.
Čia daug parkų ir miškų, turtingų ne tik Dzūkijai būdingų pušynų, bet ir senų ąžuolų, ant kurių kamienų arba kelmų iš toli šviečia ryškiai geltonos ir oranžinės geltonpintės.
„Prieš kokius dvidešimt metų sutikau jas renkantį pažįstamą vyrą iš mašinų gamyklos. Pasigyrė, kad seniai valgo šiuos grybus, ir paaiškino, kaip paruošti.
Paragavau ir patiko. Tiktai geltonpinčių reikia prisipjauti jaunų – iki birželio vidurio, kol nesukietėjusios“, – paaiškino V.Macedulskas.
Jis šiuos grybus ne tiktai šviežius valgo, bet ir paruošia atsargų žiemai.
Parsineštus namo didelius geltonpintės, dar vadinamos geltonąja kempine, lapus V.Macedulskas supjausto ir pamerkia į šaltą vandenį kelioms valandoms ar pusdieniui.
Po to paverda apie 15 minučių ir sudeda į keptuvę.
Kepti tinka taukai, sviestas, aliejus, o ypač patiekalą pagardina spirgučiai.
„Žinoma, reikia dar ir svogūno, druskos, pipirų ar krapų.
Virtas ir sumaltas geltonpintes dedu į šaldiklį. Labai skanu įdėti į faršą – kotletams, cepelinų arba koldūnų įdarui.
Mama juos taip pat labai pamėgo. Kasdien ją aplankau, todėl šiuo metu lauktuvių būtinai nunešu ir geltonpinčių“, – sakė šių grybų mėgėjas.
Iš sudžiovintų kempininių grybų patogu susimalti miltų patiekalams pagardinti.
Geltonpintės – valgomieji grybai, bet mikologai rekomenduoja maistui juos naudoti tik jaunus.
