Apie naują smegduobę Biržų regioninio parko specialistus informavo Pasvalio savivaldybė. Šio rajono gyventojai kovo 25 dieną Trečionių kaimo laukuose šalia kelio pastebėjo naują smegduobę.
Ji atsivėrė apie 5 metrus nuo kelio. Duobės skersmuo siekia beveik tris metrus, o gylis – kol kas tik apie metrą.
Tame pačiame Trečionių kaime, tik kitoje kelio pusėje, keliasdešimt metrų nuo naujosios duobės, yra dar viena praėjusių metų gegužę atsivėrusi smegduobė. Jos dydis kur kas įspūdingesnis.
Tik atsiradusios duobės skersmuo siekė apie 8 metrus, gylis – beveik 10 metrų. Tiesa, iš pradžių toje vietoje, Naradavos sodų teritorijoje, atsirado palyginti nedidelė įgriuva. Ją žadėta užpilti keliais sunkvežimiais žemių.
Tačiau po dviejų savaičių žemė ėmė burbuliuoti ir su trenksmu atsivėrė įtraukdama dvi toje vietoje augusias obelis.
Šį išskirtinį gamtos procesą stebėję žmonės sakė, kad stovėti šalia besiveriančios žemės jiems buvo labai nejauku.
„Mūsų informuota Geologų tarnyba atkreipė dėmesį, kad Trečionių kaimo teritorija jau tampa nauja aktyvia zona“, – sakė Biržų regioninio parko vyresnysis specialistas Benjaminas Dagys.
Jis šį pavasarį pastebėjo ir aprašė iš viso šešias naujas smegduobes.
Tiesa, dalis jų galėjo būti atsivėrusios kiek anksčiau, bet iki šiol nebuvo pastebėtos.
Kai kurios šių smegduobių yra tebesiformuojančios, gyvos. Viena iš šešių naujų įgriuvų yra Biržų rajone esančių Mantagailiškio ir Karajimiškio kaimų apylinkėse. Šios kovo 26 dieną pastebėtos duobės skersmuo siekia 5 metrus, o gylis – beveik pusantro metro.
Mantagailiškio, Karajimiškio ir dar vieno Biržų rajone esančio Kirkilų kaimo teritorijos pasiekė pačią aukščiausią, ketvirtąją, ekologinio pažeidžiamumo grupę.
B.Dagio teigimu, kai kuriose šiai grupei priklausančiose teritorijose yra iki 200 įvairaus dydžio smegduobių viename kvadratiniame kilometre.
Kirkilų kaimas išskirtinis tuo, kad jame yra daug įvairaus dydžio ežerėlių, kurie susiformavo čia atsiradusiose smegduobėse.
Beje, pavojingiausiai, ketvirtajai, grupei priskiriama ir teritorija, kurioje įsikūręs Pasvalio miestas. Todėl šio miesto gyventojai juokauja, kad jaučiasi taip, tarsi gyventų ant parako statinės.
O supykę ant kaimyno niekada neištaria: „Kad tu prasmegtum.“ Šiaurės Lietuvos gyventojai žino, kad toks linkėjimas gali ir išsipildyti.
Požeminiai vandenys plauna gipso klodus
Karstinių reiškinių zonoje esančiame Biržų ir Pasvalio krašte kasmet atsiveria vis naujų smegduobių. Jos susidaro tuomet, kai požeminiai vandenys bėgant laikui išplauna po žeme esančius gipso klodus.
Tose vietose susidaro tuščių ertmių, į kurias įsmunka virš jų esantis žemės sluoksnis.
Iš viso Lietuvoje yra užfiksuota apie 9 tūkstančius įvairaus dydžio smegduobių. Beveik visos jos – Šiaurės Lietuvoje.
Biržų krašte buvo atvejis, kai vieno namo gyventojai atidarę duris vietoj ten buvusios verandos pamatė gilią duobę. Ši namo dalis naktį nugarmėjo į atsivėrusią smegduobę.
