Viena didžiulė inžinieriaus šeimos auginta agava puikuojasi Raudondvario dvaro oranžerijoje. M.Miežlaiškis tikisi, kad dar pamatys, kaip ji žydės.
Kitais pakaunės gyventojo augalais gėrisi kaimynai ir Zapyškio miestelio svečiai.
M.Miežlaiškis pomėgį auginti egzotiškus dekoratyvinius augalus paveldėjo iš savo tėvų.
Agava rūpinosi 20 metų
M.Miežlaiškis puikiai prisimena, kaip praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Lietuvoje paplito mada formuoti alpinariumus, kurti akmenų ir augalų kompozicijas.
„Alpinariumą įsirengė ir mano tėvai. 1965 metais jie įsigijo ir nedidelį agavos daigą. Augalą augino 20 metų. Per tą laiką jis užaugo didžiulis.
Vasarą agavą reikėdavo nešti į lauką, o žiemą, kad nenušaltų, laikyti kambaryje. Tampyti ją tėvams buvo per sunku, todėl 1985 metais augalas atsidūrė mano namuose“, – pasakojo vyras.
Agava kiekvieną pavasarį išleisdavo ūglius. Juos vyras nuskindavo ir pasodindavo.
Pakeldavo tik keli vyrai
Iš tėvų paveldėta 2 metrų aukščio agava netrukus ėmė sunkiai išsitekti M.Miežlaiškio namo rūsyje. Ji vos tilpo ir pro siauras duris, todėl nešioti agavą atėjus pavasariui į lauką tapo sudėtinga.
„Žiemą jai ieškodavau prieglaudos įvairiose vietose. Vienu metu agava augo net Zapyškio bažnyčioje, kol ji buvo šildoma. Vėliau glaudėsi vaikų darželyje, seniūnijoje.
Nusibodau visiems su tuo augalu. Norint jį pakelti, į talką reikėdavo kviesti kelis vyrus“, – šypsojosi M.Miežlaiškis.
Prieš pusantrų metų įspūdinga agava rado nuolatinius namus – augalą Zapyškio miestelio gyventojas padovanojo Raudondvario dvarui.
Dabar jis stebina dvaro oranžerijos lankytojus.
Augalais stebisi praeiviai
Kelis šios gražuolės agavos daigus M.Miežlaiškis augina pats, kitus dovanojo draugams ir giminėms.
M.Miežlaiškis kas 5–7 metus augalus persodina. Pats sukala dėžę iš kietmedžio, seną vazoną sudaužo arba virvėmis aprišęs agavą iškelia iš ankstesnio konteinerio.
Vasarą augalai puošia M.Miežlaiškio namų kiemą. Agavoms patinka šviesa ir šiluma, todėl jos stovi šalia pastato užuovėjoje.
„Kai žmonės eina pro šalį, trumpam sustoja, klausinėja manęs apie augalus. Visiems smalsu, kokie egzotiški gražuoliai klesti lietuviškame klimate“, – pasakojo inžinierius.
Žiemą augalai vėl keliauja į namus.
Nužydėjęs augalas miršta
M.Miežlaiškis pasakojo, kad domėdamasis agavomis sužinojo, jog jos žydi tik vieną kartą, kai sulaukia maždaug 50 metų.
„Tada išleidžia 5 metrų aukščio stiebą, ant kurio susiformuoja žalsvai gelsvas žiedas. Nuotraukose mačiau, kad jis gražus.
Nužydėjusi agava miršta. Nors ir gaila, tačiau tikiuosi, kad savo augalo, kuris dabar auga Raudondvario dvare, žiedą dar pamatysiu. Juk jį augino dvi mūsų šeimos kartos“, – vylėsi M.Miežlaiškis.
Auginti agavas nėra sudėtinga
Jolanta Mišeikienė
Botanikė
„Agavos – dekoratyviniai augalai, kilę iš Pietų Amerikos. Jos gerai auga vazonuose, kitose talpyklose namuose ir oranžerijose. Kuo didesnis indas, tuo augalas greičiau auga ir yra gražesnis.
Agavos mėgsta saulėtą vietą, todėl joms tinka pietinė patalpų pusė. Vasarą po šalnų jas geriausia išnešti į lauką, o rudenį prieš šalnas vėl gabenti į vidų.
Agavos laistomos saikingai, tręšiamos nedaug. Žiemą joms ramybės periodas, todėl jų beveik nereikia laistyti, bet patartina laikyti šviesoje ir vėsumoje. Geriausiai tinka 6–8 laipsnių temperatūra.
Jei agavos auginamos namuose, kur šildoma centralizuotu būdu, reikia stebėti, kad žemė neperdžiūtų ir nepradėtų raukšlėtis lapai.
Šiems augalams tinka velėninės, lapinės žemės ir smėlio mišinys.
Agavas galima dauginti atžalomis arba šaknų auginiais. Atžalos atskiriamos nuo pagrindinio augalo ir sodinamos į vazonus.
Šaknų auginius patariama nupjauti taip, kad ant kiekvieno liktų po akutę. Nupjautus auginius reikia 2–3 val. pavytinti, užberti smulkiomis medžio anglimis, pasodinti talpyklose su smėliu ir laikyti 20 laipsnių temperatūroje, kad įsišaknytų.“
