VU Botanikos sodo Dendrologinių kolekcijų grupės vyr. kuratorė Gintarėlė Jurkevičienė šalčių laukia su nerimu.
„Kaip tik šiandien vaikščiojau – baisu. Tikrai apšals, nes jau ir taip daug kas yra nukentėję nuo besniegių šalčių“, – sako ji. Specialistai jau stebi augalų aktyvumą, prasidėjusią vegetaciją.
Medis su išsprogusiais pumpurais, pasak G.Jurkevičienės, gali iškentėti kokius penkis laipsnius šalčio. Bet daug kas priklauso ir nuo to, ar sausas oras, ar drėgnas, ir kokiame aukštyje laikysis šaltis, ar prie žemės, ar ore, ir nuo pumpurų išsiskleidimo laipsnio.
„Dar nėra taip labai išsiskėtę, bet vis vien jau aktyvūs. Vakar parke mačiau – kalninio serbento lapeliai jau matyti, gudobelės pumpurai labai išsipūtę“, – pasakoja specialistė. Tiesa, pumpurai nėra tokie jau bejėgiai prieš šalčius, gamta sukūrusi šiokį tokį apsisaugojimo mechanizmą.
„Ten yra daug lapelių – vadinamųjų žvynelių, kuriais pumpurai apgaubti. Jie gali pajuoduoti, bet vidus likti nepažeistas. Pavyzdžiui, magnolijų žiedai – labai akivaizdu. Iš išorės lyg ir viskas gerai, viduje pakrapščius – pilkas, pajuodęs. Bet giliau yra balta – tai gal dar išsiskleis. Bet tai nebus kokybiški žiedai“, – aiškina dendrologė.
Šalčiai pavojingi tiek žiedų, tiek lapų pumpurams. „Kiek yra buvę kartų, kad išsiskleidžia lapai, ir užeina šaltis. Aktinidijų lapai tapo visiškai juodi kaip skudurai. Su riešutmedžiais pas mus yra buvę – kabo didžiausi lapai, sudėtiniai, pusmetriniai, ir visi juodi. Žiaurus vaizdas būna“, – sako ji.
Nušalę medžiai, pasak dendrologės, dvi tris savaites kankinasi, bet po to iš miegančių pumpurų išleidžia naujus lapus. Tačiau nauji lapai skleidžiasi lėčiau, nebebūna tokie kokybiški.
„Lapai jau buvo išsiskleidę – taigi, energija jau yra sunaudota, – aiškina G.Jurkevičienė. – Medžiui reikia vidinius resursus naudoti, jis skurdina save. Tai nėra normalu, bet jis stengiasi bet kokiu būdu išsilaikyti. Turi būti žali lapai, kurie padėtų jam sukaupti maisto medžiagų.“
Nušalusiems medžiams Botanikos sodo darbuotojai gali padėti nebent trąšomis. „Tie, kurie bus labiausiai suvargę, gaus papildomai mineralinių trąšų. O vasarą mulčiuosime nupjauta žole, kad gautų organikos.
Seniau būdavo, kai obelims žydint užeidavo šalnos, kad žiedai nenušaltų, žmonės kurdavo laužus, dūmus leisdavo, kad šiltesnis oras būtų. Bet mes negalime šitokių dalykų daryti“, – pasakoja G.Jurkevičienė.
Gyventojams prie namų pasodintus medelius, dekoratyvinius krūmus dendrologė pataria laukiant šalčių vėl uždengti agroplėvele, o jeigu tebėra uždengti – dar nenudengti.
„Mačiau, Bernardinų sode dar nenudengti, spygliuočiai aprišti – tai gerai. Ir nuo saulės nenudega, ir galbūt atsilaikys prieš šalčius. Vis dėlto po agroplėvele būna 4 laipsniais šilčiau“, – aiškina dendrologė.
Nušalimai turi tiesioginės įtakos derliui rudenį. „Jeigu pažeidžiami žiediniai pumpurai – tai jau viskas. Be to, pernai buvo labai derlingi metai, beveik visi augalai labai gausiai derėjo. O gamtoje taip jau sutvarkyta, kad nebūtų pertekliaus“, – sako pašnekovė.
Besniegė žiema jau ir taip pridarė augalams nemažai žalos. „Javai labai iššalę. Jeigu nėra sniego dangos, augalai neprisitaikę – žūva. Kai staiga užšalo be sniego, nebuvo laipsniškumo ir augalai neprisitaikė“, – aiškina G.Jurkevičienė.
