„Pažiūrėk pats – visos eketės po nakties užsitraukusio. Naktimis minusas laikosi, ežerą dar tvirtas ledas kausto. Norint naują eketę išgręžti reikia gerai paprakaituoti. Storas ledas dar. Tikrai neįlūšiu“, – sako Petras.
Jo skaičiavimu, kol kas Balsio ežero ledo storis – 25-30 cm. Tad didesnės grėsmės jis nejaučia. Tik nedidelį nusivylimą, kad pastarosiomis dienomis kiek prasčiau kimba.
„Ešeriukų daugiausia čia pasitaiko. Nors būna ir viena kita kuoja. Bet ešerių reikia ieškoti. Jie būriais laikosi, teks eiti toliau, kur nors arčiau ežero vidurio“, – sako netoli kranto iš pradžių žvejojęs Petras.
Dažnai čia žvejoti ateinantis vyras tvirtina, kad grėsmė lipti ant ledo atsiras tada, kai ir naktimis vyraus pliusinė temperatūra. Tada, Petro manymu, šiluma „visą ledą per kokį mėnesį suvalgys“.
Patraukęs arčiau ežero vidurio Petras papasakojo, kad Balsio ežeras gilus – grimzti galima iki 15 metrų, o giliausia vieta – 30 metrų.
„Bet norint ten žvejoti reikia kitokios įrangos, nei aš dabar atsinešiau. Tad iki tų vietų net neisiu“, – sakė žvejys.
Paprašytas leidimo jį nufotografuoti, vyras juokiasi ir sako, kad fotografuoti reikia ežerą ir jo apylinkes. Ir būtinai rudenį, kai „viskas būna spalvota“.
„Nors čia gražu ir vasarą. Tik žmonių labai daug privažiuoja. Dabar ramu, o vasarą čia – kaip skruzdėlyne. Žinoma, aš nieko prieš poilsiautojus neturiu. Bet labai jau negražiai jie kartais elgiasi. Tiek prišiukšlina...“, – pasakojo ant ledo žvejojantis vietos gyventojas.
Vilniaus pakraštyje esantis Balsio arba Kryžiokų ežeras yra vienas iš šešių vadinamųjų Žaliųjų ežerų, esančių Verkių regioniniame parke. Jo ilgis – 2 km, o didžiausias plotis 0,45 km. Žvejys Petras yra teisus, kalbėdamas apie ežero gylį. Giliausia vieta (38,8 m) yra pietrytiniame ežero gale, o vidutinis ežero gylis – 15,2 m.
Specializuotuose žvejų portaluose gausu perspėjimų, kad ežeras yra šaltiniuotas, daug šaltinių čiurlena jo gilumoje. Todėl žvejodami ant šio ežero ledo žvejai, nepaisydami šalčių ir storo sluoksnio, vis dėlto turėtų būti atsargūs.
Ugniagesių patarimai, kaip elgtis ant ledo
Ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad šiemet iki vasario 26 d. jie jau atliko 21 gelbėjimo darbą. Atliekant šiuos darbus išgelbėti du žmonės, iš po ledo ištraukti šeši žuvusieji. Iš viso šiemet Lietuvoje jau nuskendo 13 žmonių, trys žmonės buvo išgelbėti.
Pasak gelbėtojų, ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.
Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.
Prieš einant ant ledo ugniagesiai pataria apsidairyti, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo.
Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.
Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti.
Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
