Mat užsimojus sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą planuojama išnaikinti iki 90 proc. šernų. Medžiotojams už sumedžiotą gyvūną žadama 250 litų premija. Tokį Aplinkos ministerijos planą pliekia gamtosaugininkai. „Masinė medžioklė – žiaurus nusikaltimas gamtai“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.
Pasirodo, šerno vaidmuo miške ir visoje ekosistemoje ypač svarbus. „Šernai padeda daugintis augalijai. Kadangi per miško paklotę sėklai sunku pasiekti dirvožemį, šernai, išknisdami miško žemę, padeda sėklai sudygti“, – tikino A.Gaidamavičius. Yra apskaičiuota, kad vienas šernas per metus išaria keturis hektarus žemės. Šitaip šernai padeda sudygti medžiams, krūmams ir kitiems augalams. O sudygę augalai – jau kitų žolėdžių maistas.
Neliks šernų – pjaus elnius ir stirnas
Šernas – būtinas vilkų ėdesio šaltinis. „Nors vilkai labiausiai susiję su elniais ir stirnomis, bet ten, kur šie žolėdžiai negyvena, pagrindiniu vilkų grobiu tampa šernai“, – sakė A.Gaidamavičius.
Jo įsitikinimu, jei šernų populiacija labai sumažės, vilkai ims gausiai medžioti elnius arba stirnas: „Jei žmogus iššaudytų šernus, prasidėtų užburtas ratas. Be to, gali atsitikti taip, kaip atsitiko su briedžiais Lietuvos miškuose prieš 20 metų. Briedžių populiacijai atsikurti prireikė dešimtmečio, o jų medžioklė buvo draudžiama kelerius metus“.
Šių gyvūnų sumažėjo, nes per vieną medžioklę būdavo nušaunama po 50 briedžių, o tokia masinė medžioklė – žiaurus nusikaltimas gamtai.
Visus išnaikinti bus nelengva
Valdžios užmojis sunaikinti 90 proc. šernų populiacijos nėra lengvai įgyvendinamas. Kaip portalui lrytas.lt sakė Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro vedėjas doc. dr. Stanislovas Sinkevičius, šernai – ne kiaulės, kurios gyvena aptvaruose ir jas būtų galima vienu sykiu išskersti. „Medžioklės metu yra didelė tikimybė, kad vienas kitas individas iš pastebėtos bandos nebus sumedžiotas. Jis bus nubaidytas, skuos tolyn į mišką ir greičiausiai prisijungs prie kitos bandos“, – tikino S.Sinkevičius.
Siūlymas išnaikinti šernus visoje Lietuvoje kol kas yra tik teorinis, mat dar niekas nėra išbandęs tokios masinės naikinimo priemonės.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus teigimu, nesėkmingos medžioklės atveju šernus galima privilioti į spąstus ir išnaikinti. „Teks daryti spąstus – šernams pavilioti nupirksime pašarų“, – kalbėjo J.Milius.
Tačiau S.Sinkevičiaus tikino, kad mechaninės gaudyklės bei spąstai medžioti nepadės: „Reikėtų atminti, kad gyvūnai bendrauja skleisdami kvapus. Cheminė kvapų kalba gyvūnų pasaulyje labai svarbi. Baimė, hormonų veiklos kvapai sklinda toli ir gyvūnai vengia tokių teritorijų“.
Be to, palikti vieną šerną iš dešimties – techniškai sudėtingas planas. O jei toks planas būtų įgyvendintas, būtų užkirstas kelias tai infekcijai ir pavojui, tačiau būtų padaryta žala ekosistemai. „Gyvūnų populiacija greitai neatsikurs“, – sakė Ekologijos ir aplinkotyros centro vedėjas
Fatališkų pasekmių gamtai galėtų būti, jei likusioje šernų populiacijoje liktų afrikiniu kiaulių maru sergančių individų. „Visi valdžios užmojai nueitų perniek“, – teigė S.Sinkevičius.
Gamta pati susitvarkys
Kaip portalui lrytas.lt sakė gamtininkas A.Gaidamavičius, šiuo metu nėra tikslių duomenų, kiek šernų gyvena Lietuvoje, todėl masinė medžioklė gali pridaryti daug bėdos.
„Šiuo metu statistika yra klaidinga. Vieni sako, kad Lietuvoje yra 100 tūkst., kiti – 60 tūkst. šernų. Tad jei bus nustatytas skaičius, kiek reikia sumedžioti šernų, galima labai paprastai sumedžioti per daug“, – tikino gamtininkas.
Gali būti ir taip, kad medžiotojai nesusižavės premijomis. Išnaikinę visus šernus, ateityje nebeturės ką medžioti ir nebeteks pajamų už žvėrieną.
Kai buvo paplitęs paprastas kiaulių maras, kai kurie individai likdavo gyvi, pasvirduliuodavo, įgaudavo imunitetą ir išgyvendavo. Jei žmonės dirbtinai sumažins populiaciją, o ne paliks gamtai pasidaryti natūralią atranką, tai išmedžios ne tik silpnuosius, bet ir tuos, kurie atsparūs, įgavę imunitetą. „Dalis iškristų, dalis liktų sveikų ir pati gamta susitvarkytų“, - apibendrino problemą gamtininkas.
