Prieš kelias savaites į Upytės kaimo tvenkinį atklydo pilkas pirmametis gulbiukas. Vietos gyventojai sąmoningai jo nepradėjo šerti, kad jis nepriprastų prie žmonių, o pailsėjęs skristų toliau – šis vandens telkinys žiemą visas užšąla, žiemoti paukščiams nėra tinkamas.
Tačiau paukštis iš tvenkinio nesitraukė. Žmonės pastebėjo, kad ilgai ore gulbiukas neišsilaiko – apsukęs vieną kitą ratą, jis vėl pūkštelėdavo į vandenį.
Šią savaitę prasidėjus šalčiams, paukštis atsidūrė spąstuose – ledas aptraukė visą vandens telkinį. Gulbė liko plūduriuoti visai nedidelėje properšoje, keli metrai nuo kranto. Nors paukštis vis judėjo, properša po kiekvienos nakties darėsi vis mažesnė. Pamačiusi besiartinančius žmones, gulbė vis šaižiai suklykdavo, tarsi prašydama jai padėti.
Mažesni kaimo vaikai beregint prisiminė gražiuosius animacinius filmukus „Pilkakaklė“, „Bjaurusis ančiukas“ ir ėmė prašyti tėvų gelbėti gulbiuką. Pasigailėję gulbės žmonės apie ją pranešė seniūnijos darbuotojams, skambino aplinkosaugininkams.
„Žinau apie šį atvejį, buvau pats nuvažiavęs pažiūrėti“, – lrytas.lt sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GGAI) viršininkas Alfredas Breivė. Jo teigimu, gulbė iš pažiūros nebuvo sužeista, į ledą neįšalusi, tačiau akivaizdu, kad likti šioje vietoje negalėjo – juk greitai užšals ir paskutinė properša. Tuomet paukštį gali sudraskyti aplinkui šmirinėjančios lapės ar didesni šunys.
„ornitologai mus vis moko, kad nereikia kištis, tegul būna natūrali atranka. Tačiau visiškai suprantu ir žmones, kurie negali ramiai žiūrėti, kaip priešais jų akis paukštis kamuojasi“, – sakė aplinkosaugininkas.
Pasak A.Breivės, anksčiau tokiais atvejais aplinkosaugininkai prašydavo ugniagesių pagalbos ir jiems padedant bandydavo patys nelaimėlį sugauti. „Tačiau mes neturime jokios tam reikalingos įrangos, kyla grėsmė, kad mes gulbę tiesiog nubaidysim nuo tvenkinio. O gal ji po to laukuose nutūpusi žus“, – neatmetė liūdnos baigties GGAI viršininkas, kadaise taip pat plikomis rankomis vaikęsis po Panevėžį du mažus lūšiukus.
Tačiau nuo pernai rudens Aplinkos ministerija yra sudariusi sutartį su Kaune įsikūrusia Gyvūnų globėjų asociacija, kuri ir turi pasirūpinti į bėdą pakliuvusiais laukiniais gyvūnais visoje šalyje. „Bandykit jiems skambinti dėl šios gulbės“, – pasiūlė A.Breivė.
Beje, šis aplinkosaugininkas vienintelis pasidžiaugė, kad žmonės neabejingi gyvūnams ir padėkojo Upytės gyventojams už rūpestį. Vėliau kalbinti gyvūnų mylėtojai gražiais žodžiais nesišvaistė.
Gyvūnų globėjų asociacijos telefonu atsiliepusi asociacijos atstove prisistačiusi Loreta Titirkienė, vos išgirdusi, kad skambinama dėl tuoj užšalsiančiame tvenkinyje likusio gulbiuko, suskubo raminti: „Nu žinokit, visur dar yra užsilikusių gulbių. Mes skraidančios gulbės nepagausime – neturime galimybių. O be to, sveikų paukščių mes ir negalime imti, tik sergančius ar sužeistus – įstatymai neleidžia“, – sakė laukiniais gyvūnais besirūpinančios asociacijos atstovė.
Panašiai kalbėjo ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius.
„Be reikalo žmonės Gyvūnų globėjų asociacijai dėl neišskridusių gulbių skambina ir dirbti trukdo. Paprastai kai užšąla vandens telkinys, jos išskrenda. Būna, kad ir 2-3 dienas ant ledo dar pratupi, o tik tuomet išskrenda“, – paaiškino gyvūnų žinovas. „O kas bus jei gyvūnų gelbėtojai 200 kilometrų nuvažiuos, o gulbė juos pamačiusi nuskris – kas kelionės išlaidas atlygins?“, – retoriškai klausė S.Paltanavičius.
Tiesa, jis neatmeta galimybės, kad kai kurios gulbės neišskrenda, nes yra sužeistos ar neišsivysčiusiais sparnais. Kartais beskrisdamos gulbės trenkiasi į elektros laidus ir sparnus susilaužo – va tuomet joms ir prireikia žmonių pagalbos.
Pasak S.Paltanavičiaus, į Upytės tvenkinį atklydęs jauniklis greičiausiai yra atsiskyręs nuo tėvų. „Senosios gulbių poros užaugusius savo vaikus pradeda vyti šalin. Pavasarį išperi kokioje ežero pakrantėje, augina, rūpinasi, tačiau tegul tik pabando pavasarį tas vaikas grįžti į tėviškę lizdo sukti – tėvai negailestingai kovos už savo teritoriją“, – apie gulbių gyvenimą pasakojo S.Paltanavičius.
Pasak gamtininko, žmonės rugsėjo spalio mėnesį susirūpina dėl neišskridusių gandrų, o dabar užšalus vandens telkiniams – dėl užsilikusių gulbių. „Jeigu tas gulbiukas virš tvenkinio paskrenda – vadinasi, viskas su juo gerai. Kai properšų neliks – išskris kitur“, – buvo įsitikinęs Aplinkos ministerijos atstovas.
Galbūt S.Paltanavičius ir buvo teisus. Ketvirtadienio pavakarę, ledui tvenkinyje beveik visiškai užtraukus paskutinę properšą, gulbė pakilo ir iš Upytės išskrido. Geraširdžiams kaimo vaikams belieka tikėtis, kad jauniklis pajėgė pasiekti kokį dar neužšalusį vandens telkinį, kurių apylinkėse nėra jau taip daug likę.
