Du į Nidos centrą atsliūkinę meškėnai spalio pabaigoje išgąsdino vienos sodybos gyventojus.
Iš pradžių žmonės manė, kad prie šiukšlių konteinerio knisasi usūriniai šunys.
Pabaidyti gyvūnai ėmė urgzti, vienas striktelėjo medį, kitas užsikorė ant namo stogo. Paaiškėjo, kad tai – meškėnai.
Šeimininkavo Juodkrantėje
Kuršių nerijoje kol kas buvo pastebėti tik trys meškėnai. Vienas jų krėtė išdaigas Juodkrantės centre – prie užeigos „Žuvelė“ vartė kibirus, kartono dėžes su maisto atliekomis.
Šeimininkams nepavyko nuvyti alkano gyvūno – jie paprašė miškininkų pagalbos.
„Kai priartėjau prie jo per žingsnį, žvėrelis mikliai įsiropštė į medį, smalsiai žiūrėjo į mane iš viršaus, po to nurūko į mišką“, – prisiminė Juodkrantės girininkas Tomas Jukna.
Meilūs ir jaukūs – kol maži
Nidiškiams ramybę drumstusių meškėnų nebeliko – medžiotojai juos nušovė. Tačiau kiek šių ypač judrių gyvūnų laksto Kuršių marių pakrantėmis ir miškais, nesuskaičiavo net aplinkosaugininkai.
Meškėnus nušauti sunkiau nei usūrinius šunis arba lapes, nes jie karstosi medžiais.
Meškėnų jaunikliai – jaukūs ir meilūs, bet paūgėję tampa agresyvūs, krečia šunybes. Anksčiau šių gyvūnų buvo galima įsigyti zoologijos prekių tinklo „Kika“ parduotuvėse.
T.Jukna neabejoja, kad meškėnai – Kuršių nerijos svečių dovana, žmonės norėjo jų atsikratyti.
Gyvūnus atsivežė legaliai
Kuriamos ir sąmokslo teorijos – esą meškėnus į draustinį galėjo atgabenti privataus zoologijos sodo, įkurto Klaipėdos rajone, savininkas Edvardas Legeckas, išsigandęs aplinkosaugininkų, mėginusių iš jo atimti aptvare be leidimo laikomą mešką. Klaipėdietis augino ir meškėnus.
„Kam man juos plukdyti per Kuršių marias, kai šalia ošia miškai? Ne aš, o poilsiautojai meškėnus paleido į laisvę.
Jie galėjo ateiti ir per Rusijai priklausančią nerijos teritoriją“, – kalbėjo E.Legeckas, iš kurio aplinkosaugininkai praėjusią savaitę konfiskavo keturis meškėnus.
Čekijos turguje įsigytus meškėnus E.Legeckas atsivežė legaliai. Zoologijos prekių parduotuvėse meškėnų jauniklių tada buvo galima įsigyti už 3000 litų.
Tačiau, matyt, ne visiems pirkėjams gyvūnai patiko – meškėnų jau pastebėta ir kituose šalies miškuose.
Sunaikina paukščių lizdus
Gyvūnų mylėtojams patariama nesižavėti egzotiškais meškėnais. Paūgėję jie gali pabėgti iš namų ir išplisti miškuose.
Taip jau atsitiko Vokietijoje – ten meškėnai ėmė nekontroliuojami daugintis, pažeidė nusistovėjusią ekosistemą ir kelia grėsmę kitoms gyvūnų rūšims.
„Kur tik jie pasirodo, paukščių giesmės nutyla“, – taip ne tik pelėmis, sraigėmis, kirminais, žuvimis mintančius, bet ir sparnuočių kiaušinius triauškiančius visaėdžius meškėnus apibūdina ornitologai.
Kuršių nerijos žvejai meškėnų nesmerkia. Kai kurie netgi viliasi, kad jie gali duoti daugiau naudos negu padaryti žalos – išstumtų usūrinius šunis, naikintų tinklus tuštinančių kormoranų kiaušinius.
E.Legeckas nepataria eksperimentuoti: „Juk meškėnai naikina retųjų paukščių lizdus.
O žiemą pristigę ėdesio jie patrauktų prie sodybų. Nereikia dirbtinai gausinti invazinių gyvūnų populiacijos.“
