„Nebuvo kitos išeities, tik nusivilkti striukę, ant jos paguldyti du leisgyvius jūrinius erelius ir vilkti paskui save, viliantis, kad neįsmuksiu ir nenusmegsiu dumblynėje”, – apie paukščių gelbėjimo operaciją pasakojo Ventės rage esančio Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas V.Eigirdas.
Tai, ką pirmadienį pamatė V.Eigirdas, žvalgydamasis po nusekusius Kintų tvenkinius, jį sukrėtė. Dumble buvo įklimpę du paukščiai, kurie čia, matyt, ieškojo ant dugno įstrigusių žuvų.
Vienas paukštis šiaip taip buvo užsikabarojęs ant dugno kerplėšos, o kitas mirko klampynėje. V.Eigirdas nusprendė juos abu gelbėti, tačiau pirmiausia pasiklausė Kintų žuvininkystės ūkio darbuotojų, ar 100–150 metrų pėsčiomis nuo kranto į gilumą galima saugiai nueiti.
„Neturėtum iki kaklo įsmukti, bet ženk atsargiai”, – patarė darbuotojai.
Krante paukščių gelbėjimo operaciją atidžiai sekė V.Eigirdo draugė Sigita Anulevičiūtė, pasiruošusi pagelbėti, jei ornitologą ištiktų bėda.
Apsiavęs ilgaauliais žvejybiniais batais vyras pėdino lėtai ir sunkiai – dumblo prisisėmęs apavas tapo vos pakeliamas, šaltis kaustė sąnarius, atsispirti ir ištraukti koją kitam žingsniui reikėjo iš paskutiniųjų, nes klampynė traukė kaip akivaras.
Pasiekęs paukščius V.Eigirdas padarė lopšį iš savo striukės, paguldė ant jos abu sparnuočius ir parvilko paskui save iki pylimo.
Po to buvo ilga paukščių prausimo, džiovinimo ir gaivinimo procedūra.
Abu paukščiai vonioje buvo išmaudyti po dušu šiltu vandeniu, po to atskirti į atskiras patalpas, kad apdžiūtų.
Vakar vidurdienį vieną žvalesnį paukštį ornitologai nunešė ant pamario kalvos ir paleido skristi į laisvę.
Nors pakilti nuo žemės jam pavyko, vėjas nusilpusį kūną bloškė į krūmynus, ir erelis vėl įstrigo.
Vyrai jį vėl priglaudė, nusprendę abu paukščius po stogu palikti dar bent parai.
„Neseniai panašiai Kintų tvenkiniuose vieną dumble įstrigusį jūrinį erelį išgelbėjo šios bendrovės darbuotojai ir jau atsigavusį perdavė mums. Sužiedavome ir paleidome į laisvę, tikimės, taip bus ir šįkart”, – sakė V.Eigirdas.
