Didžiausio Biržų rajone avininkystės ūkio savininkei ypač neramu, kad šiose apylinkėse anksčiau vilkų išpuolių nebuvo pasitaikę. Todėl su nerimu teks laukti pavasario, kai vėl prasidės ganiavos sezonas – ar tuomet vilkai vėl neįsisuks į avių bandas.
Vilkai aplankė pirmiau
K.Milišiūnienė su vyru Jūru pirmadienio rytą susiruošė į už kelių kilometrų nuo fermos esančią ganyklą. Tądien jie ketino paskutinį, maždaug 550 avelių pulką, iš pievų parginti į tvartą.
Ganykloje ūkininkai pamatė, kad anksčiau nei jie avis aplankė vilkai. Iš viso buvo rastos 15 negyvų avių perkąstomis gerklėmis, dar kelios – leisgyvės stipriai apkandžiotos. Viena jų jau krito, dar vieną greičiausiai taip pat teks papjauti.
Visos vilkų papjautos veislinės juodgalvės avys buvo ėringos, todėl Milišiūnai neteko ir maždaug 20-ies jauniklių. Avių augintojai baiminasi, kad ir kitos šios bandos ėriavedės dėl patirto išgąsčio gali neatsivesti jauniklių.
Pasak jau maždaug 20 metų avis auginančių Milišiūnų, vilkai jų augintines užpuolė pirmąkart – iki šiol Juostaviečių kaimo apylinkėse jie gyvulių neužpuldinėjo. Prieš keletą metų kelias Milišiūnų avis papjovė iš kažkur atsibastęs šuo. Tačiau beveik neabejojame, kad šįkart avis pjovė vilkai. Jie nesunkiai peršoko beveik 1 m aukščio elektrinį tinklą, kuriuo buvo aptverta ganykla ir ėmė ten medžioti paklaikusias ėriavedes.
„Jie puolė ne dėl to, kad būtų alkani – aveles tik papjovė, bet nesuėdė. Taip vilkai elgiasi, kai moko savo jauniklius medžioti. Tačiau jų jaunikliai dabar jau turėtų būti užaugę“, – stebėjosi neįprastu plėšrūnų elgesiu Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Adolfas Rinkūnas, atvykęs į Milišiūnų ūkį suskaičiuoti papjautų gyvulių.
Jo teigimu, šiose apylinkėse iki šiol pranešimų apie siautėjančius vilkus nebuvo. Todėl A.Rinkūnas spėja, kad galbūt vilkų prisiveisė tiek, kad jie keliasi į naujas teritorijas.
Tuo tarpu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus vadovas Konstantinas Romualdas Galvelis įsitikinęs, kad į Milišiūnų avių bandą įsisuko iš Latvijos užklydę vilkai.
„Aš tuose kraštuose ir pats medžioju. Per trisdešimt metų vieną kartą esu gyvą vilką matęs“, – sakė K.R.Galvelis. Jo teigimu, Pačeriaukštės seniūnijoje nėra didelių miškų masyvų, vien krūmai. O štai už kelių kilometrų, Latvijos teritorijoje keliasdešimt kilometrų plyti miškai, kuriuose gyvena nemažai šių plėšrūnų.
Tačiau ir Lietuvoje, K.R.Galvelio nuomone, vilkų pastaraisiais metais gyvena daug. Jis skeptiškai vertina po praėjusią žiemą atliktos šių plėšrūnų apskaitos mokslininkų paskelbtus duomenis, kad Lietuvoje gyvena 208 vilkai. Šiais duomenimis vadovaudamasis Aplinkos ministras šiemet visoje Lietuvoje leido sumedžioti tik 21 vilką, t.y. apskrityse po 1-3 vilkus.
„Jų tikrai yra daugiau. Medžioklės sezonas tik prasidėjo, o pusė šio limito jau išnaudota. Juk vilkas – gudrus ir atsargus žvėris, jį nelengva sumedžioti, ypač dabar, kai nėra sniego ir pėdsakais negali pasekti. Vadinasi, jų tikrai daug Lietuvoje yra prisiveisę“, – įsitikinęs Biržų rajono medžiotojų vadovas.
Jo teigimu, vien Biržų rajone per šių plėšrūnų surašymą buvo užfiksuoti 31-33 vilkai, Kupiškio rajone – apie 40. O paskelbus oficialius mokslininkų paskaičiavimus paaiškėjo, kad visoje Panevėžio apskrityje tėra 27 vilkai.
Kompensacijos – per mažos
Nors nuo spalio 1 dienos už vilkų papjautus gyvulius jų savininkams numatyta išmokėti kompensacijas iš savivaldybių Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, būrio avelių netekusios K.Milišiūnienės tai neguodžia.
Ūkininkė abejoja, ar bus atlyginta reali vilkų padaryta žala. „Greičiausiai avies vertė bus nustatoma pagal dabar supirkėjų mokamą kainą – 5 lt už kilogramą gyvo svorio. Vadinasi, vidutiniškai apie 60 kg sveriančios avies vertė – apie 300 litų. Tačiau mes patyrėme daug didesnį nuostolį“, – sakė K.Milišiūnienė.
Papjautos avys buvo veislinės – tokios kainuoja apie 500-700 litų. Tai buvo 3-6 metų amžiaus ėriavedės, kurios per savo gyvenimą dar būtų atvedusios ne vieną ėriuką. Be to, dalyvaudami Retųjų veislių išsaugojimo programoje, ūkininkai už kiekvieną jų gaudavo išmokų. O dabar ne tik neteks šių išmokų, tačiau ir turės papildyti bandą, kad atitiktų programos keliamas sąlygas.
„Tai tegu valdžia aiškiai pasako, kam Lietuvoje skiriamas prioritetas – vilkams ar žmogui? Jei mūsų gyvulių negalima apsaugoti nuo vilkų, tai tuomet teks užarti ganyklas ir imti javus auginti“, – sakė ūkininkė. Ją stebina ir palyginti nedidelis oficialiai paskelbtas Lietuvoje gyvenančių vilkų skaičius, ir kvotos, kiek jų galima sumedžioti. Avių augintojos nuomone, jos ne tik per mažos, tačiau ir turėtų būti skirstomos ne apskritims, bet rajonams ar vietovėms, kuriose vilkai pridaro daugiausia žalos.
Ministrui gaila ir vilkų, ir žmonių
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, kad praėjusią žiemą vilkų populiacijos Lietuvoje apskaitai buvo skirta 100 tūkst. litų. Pagal mokslininkų rekomendacijas nustačius, kad Lietuvoje gyvena 208 vilkai, buvo nustatytas ir leistinas jų sumedžiojimo limitas –10 proc., t.y. 21 vilkas.
Pasak ministro, dabar tie, kas nori vilkus medžioti, ginčijasi su jais ginančiais – kiek gi iš tiesų Lietuvoje gyvena vilkų. Aplinkos ministro nuomone, tikslesnis skaičius paaiškės atlikus kelis skaičiavimus.
„Negalim reikalauti iš vilkų, kad jie būtų neplėšrūs. O nuo plėšrių gyvūnų reikia saugotis“, – įsitikinęs V.Mazuronis. Jo nuomone, ir patys žmonės turi saugoti savo gyvulius, ir vilkų padarytos žalos kompensavimo mechanizmas turi veikti. „Jei valstybė nutarė, kad reikia saugoti vilkus, tai prisiimkim ir atsakomybę už jų padaromą žalą“, – sakė aplinkos ministras.
