Nepažabojami ir nesugaunami keturračių motociklų vairuotojai tapo ekologiniais banditais, naikinančiais į Raudonąją knygą įtrauktus augalus, gyvūnus, keldami grėsmę ir po mišką vaikščiojantiems žmonėms.
Vilniaus žaliosios zonos - Verkių ir Pavilnio parkai, Rokantiškių piliakalnis ir Pūčkorių atodanga jau nebėra jauki vieta saulėtomis rudens dienomis pasivaikščioti su šeima, paieškoti vėlyvųjų rudeninių grybų. Čia savaitgaliais riaumoja keturračiai, traiškantys ir niokojantys viską, kas pakliūva po ratais.
Nuniokojo piliakalnį
Ant Rokantiškių piliakalnio nelegalūs keturratininkai siautėjo ir praėjusį savaitgalį. Pavilnių ir Verkių parko vadovai pirmadienį rado nuniokotus piliakalnio laiptus, išvažinėtą žolę, išlaužytas medžių šakas.
Aplinkosaugininkus apėmė neviltis: keturratininkai siautėja nebaudžiami todėl, kad sugauti juos labai sunku.
„Mes dažnai kreipiamės į policiją, atliekame bendrus reidus. Bet keturratininkai kaip vaiduokliai, nežinia kada ir kurioje vietoje miške pasirodys. Kartais jie renkasi prieš pietus, kartais vakarais. Atvažiuoja policija, o jų jau nė kvapo. Keturratininkų miške reikia tykoti kaip medžiojamų žvėrių“, - skundėsi Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktorė Vida Petiukonienė.
Naikina retus augalus
Jos teigimu, keturračiai Vilniaus regiono žaliosioms zonoms daro nepataisomą žalą.
„Jie mėgsta važinėtis tarpuežerėse tarp Žaliųjų ežerų. O ten auga reti, saugomi augalai. Mes kovojame kiek įstengdami. Užtveriame pravažiavimus pylimais, akmenimis, rąstais užgriozdiname. Bet jiems tos kliūtys tarsi jaukas – dar įdomiau jas įveikti. Kliūtis keturratininkai paverčia pramogomis“, - pasipiktinusi kalbėjo V.Petiukonienė.
Keturratininkai niokoja ne tik parkus prie didmiesčių, bet ir atokesnius miškų masyvus.
Traiško retus gyvūnus
Neseniai į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, Generalinę miškų urėdiją ir Aplinkos ministeriją kreipėsi Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis, prašydamas apginti Dzūkijos miškus nuo riaumojančių ratuotų vandalų.
„Druskininkų savivaldybėje tarp Baltašiškės, Snaigupės ir Gailiūnų gyvenviečių plytinčiame miško masyve per kelerius metus taip padaugėjo nelegalių keturračių motociklų pasivažinėjimo trasų, kad dabar be miškotvarkos planų jau neįmanoma atskirti, kur yra miško servitutinis kelias, o kur išvažinėtas nelegalus kelias.
Jų žala akivaizdžiai matoma ne tik vietos gyventojams, grybautojams, uogautojams bet ir užsienio valstybių svečiams, lankantiems savo prosenelių gimtas vietas. Šią vasarą šiuose miškuose grybaudamas ir eidamas keturračių motociklų išvažinėta miško paklote, radau suvažinėtą geltonskruosčio žalčio patelę su gausia nespėta sudėti kiaušinių dėtimi. Prieš metus čia buvo rastas suvažinėtas mėnesio amžiaus stirnos jauniklis. Taip pat aplinkiniai gyventojai yra pranešę apie suvažinėtą į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą bei pagal Berno konvenciją saugomą paprastąją angį. Tokia situacija šiandien yra ne tik Druskininkuose“, – kalbėjo L.Okockis.
Baudos nesutramdo
L.Okockio teigimu, keturračių motociklų daroma žala akivaizdžiai matoma jau ne vienerius metus visoje Lietuvoje, o saugomų teritorijų pareigūnai kasmet užfiksuoja daugybę keturračiais motociklais padarytos žalos atvejų.
Tokių atvejų yra pasitaikę ir saugomose teritorijose, kuriose jautriai augmenijai ir saugomoms ekosistemoms transporto priemonių padaryta žala turi negrįžtamų pasekmių: dažnai suardoma miško, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinė danga, sunaikinama saugomų augalų augimo vietos, teršiama aplinka.
„Nors už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą, neteisėtą važiavimą per žolės dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, jei dėl to ji buvo pažeista ar sunaikinta, skiriamos baudos dydis gali siekti nuo 50 iki 1000 litų, tačiau keturračių pramogos dažniausiai vyksta savaitgalį. Šiuo metu aplinkos apsaugos pareigūnai nedirba, todėl sunku sulaikyti ir nubausti pažeidėjus“, – teigė L.Okockis.
