Kiekvieno uosialapio klevo kamiene išgręžiamos kelios
skylės, į kurias sušvirkščiama herbicido raundapo. Tai daug
efektingesnis būdas naikinti augalus nei chemikalus purkšti. Be to, jis
nekenkia kitai augmenijai.
Cheminis būdas - geriausias kovojant su šia agresyvia invazine rūšimi,
nes tik taip galima pažaboti jos gyvybingumą. Nupjovus kaip įprastą
medį, uosialapis klevas netrukus pradeda leisti atžalas iš kelmo.
Kad būtų galutinai sustabdytas atžėlimas, kartais tenka dešimtmečiais
kovoti su atžalomis arba pilti ant jų herbicidus.
Po savaitės ar dviejų uosialapiai klevai paruduoja. Numetę lapus jie
lauks žiemos, kai darbininkai nudžiuvusius medžius pradės kirsti.
Uosialpių klevų sąžalynai naikinami palei Vilnią 7 kilometrų atkarpoje
nuo Olandų žiedo iki Rokantiškių kapinių. Iš viso nuo šio agresyvaus
augalo per kelias savaites bus išvaduota 66 hektarai upės pakrančių.
Kad vilniečiai nesibaimintų dėl ruduojančių uosialapių klevų, keliose
vietose įrengti informaciniai stendai.
Uosialapis klevas - viena agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių
augalų rūšių, keliantis grėsmę vietinių rūšių išlikimui. Vandens
telkinių pakrantėse jie išplinta labai lengvai, nes augalo sėklas
išnešioja vanduo.
Šio augalo populiacijos reguliavimą Aplinkos ministerijos užsakymu
atlieka Lietuvos gamtos fondas.
