Dėl tinkamų gyventi vietų stokos medvarlės pradėjo nykti. Siekdamas pagausinti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų varliagyvių skaičių Lietuvos gamtos fondas ėmėsi gana neįprasto projekto. Šiais metais buvo užauginta ir į laisvę paleista apie 1 tūkst. medvarlių jauniklių.
Renka kiaušinius – paleidžia varles
Lietuvos gamtos fondo darbuotoja Dalia Bastytė sako, kad šio darbo esmė – iš jau esamų vietų surinkti dalį medvarlių kiaušinių, jiems suteikti idealias gyvenimo sąlygas ir jau išsiritusius varliagyvius paleisti atgal į laisvę.
„Natūraliomis gamtos sąlygomis iš medvarlių kiaušinių užauga maždaug 5 procentai mažų varlyčių. Kitus suėda plėšrūnai. Buožgalviams suteikus idealias sąlygas ir apsaugojus nuo plėšrūnų, mes galime pasiekti, kad beveik visi buožgalviai taptų varlytėmis“, - veisimo esmę aiškina mokslininkė.
Dalis ką išsiritusių medvarlių paleidžiama atgal į tą pačią vietą iš kurios buvo paimti kiaušiniai, o kitos – į gretimas, joms gyventi tinkančias, kūdras. Trūkstant tinkamų vietų Lietuvos gamtos fondo specialistai organizuoja naujų kūdrų kasimą ir esamų valymą.
Taip natūraliomis priemonėmis yra gausinama retų varlių populiacija.
Medvarlėms maitintis padeda ir bananai
Laikas nuo buožgalvio pagavimo iki jo paleidimo užtrunka maždaug tris mėnesius. Pradžioje buožgalviai auginami kibiruose. Juose nuolat šildomas vanduo, kad neatšaltų iki jiems pavojingos temperatūros. Čia jie šeriami akvariuminių žuvyčių maistu.
Vėliau, šiek tiek paaugus, jie perkeliami į kūdrose esančius specialius narvus. Dėžės uždengtos tinkleliu, kad buožgalviai ir medvarlės nepabėgtų, o taip pat ir tam, kad jų pačių nepasiektų plėšrūnai – vabzdžiai, žuvys ir paukščiai.
Kai buožgalviukai tampa medvarlėmis, jiems maistas jau tampa įvairesnis. Į dėžę įdedamas pūnantis bananas. Jis privilioja smulkias musytes, o jas pasigauti šios varlėms – vieni niekai.
Priežiūrai kasdien skiria valandą laiko
Maždaug tūkstantį buožgalvių ir jau išsiritusių medvarlių auginanti ir prižiūrinti Veisiejų regioninio parko ekologė Irma Maciulevičienė sako, kad šių mažų varliagyvių priežiūra ir auginimas nėra sudėtingas. Tam ji kasdien skiria maždaug po valandą laiko.
„Pačioje pradžioje šie augintiniai reikalauja gana daug dėmesio. Būtina žiūrėti, kad vanduo neatšaltų, jį kaskart pašildyti. Vėliau užtenka ryte ir vakare įberti žuvyčių maisto ir kas porą dienų pakeisti vandenį. Retkarčiais apžiūriu narvus ir išrenku ten papuolusius plėšrūnus – lervas, vabzdžius“, - savo darbo nelinkusi sureikšminti specialistė.
Kai medvarlės gali jau savarankiškai gyventi gamtoje, tuomet jos paleidžiamos į laisvę. Iš esamo būsto - dėžės kūdroje – perkeliamos į laikiną „transporto priemonę“ – kibirą. Jame jos keliauja kelias dešimtis kilometrų iki vandens telkinio, kuris taps jų nuolatiniais namais.
Per 20 metų medvarlės „nuėjo“ 15 kilometrų
Medvarlės mėgsta seklias ir gerai įšylančias kūdras, kuriose nėra žuvų ir kitų priešų. Europoje ir Lietuvoje tokių vietų stipriai mažėja. Esančios apauga žolėmis ir tampa netinkamomis gyventi. Būtent dėl buveinių stokos šios rūšies varlės nyksta visoje Europoje. Jas saugoti ėmėsi net tarptautiniai įstatymai.
Lietuvoje medvarlės buvo aptinkamos tik ties Kapčiamiesčio miesteliu Lazdijų rajone. Dėl tinkamų sąlygų ir gamtininkų pagalbos šie reti varliagyviai per 20 metų dabar išplito iki Veisiejų miestelio. Tad per dvidešimtmetį jos natūraliai įveikė apie 15 km skiriančius šiuos miestelius.
Nors tikslios apskaitos nebuvo vykdomos, specialistai mano, kad Lietuvoje jų gali gyventi keletas tūkstančių.
