„Paskambinau gamtos apsaugai, sakau – darykit ką nors, bet jie aiškina, kad vilkus saugo įstatymai. O mes juk ne vilkams gyvulius auginam, niekas mums nuostolių nekompensuoja“, – lrytas.lt sakė 38 metų R. Grigaliūnaitė.
Nusivylęs, kad labiau ginamos vilkų, o ne žmonių teisės, avių žada atsisakyti didžiausią avininkystės ūkį Kupiškio rajone turintis šimonietis Alvydas Kavoliūnas. Vyras, kasmet vilkams paaukojantis mažiausiai po keliolika avių, nusprendė auginti raguočius ir viliasi, kad jų pulkas nuo vilkų turėtų sėkmingiau apsiginti.
Pamatė pulką vilkų
Apie 2 val. nakties iš Aukštupėnų gyvenvietės gyventojos R. Grigaliūnaitės kiemo sklindantį triukšmą išgirdo netoliese gyvenantis brolis Virgis. Išgirdęs veršio bliovimą ir kitus keistus garsus jis puolė į sesers sodybą. Vyriškis tamsoje pamatė, kad jos kieme pririštą veršį apipuolęs būrys vilkų. Vienas jų net buvo užšokęs ant besimuistančio jautuko nugaros. Tik žmogui pradėjus šaukti, plėšrūnai pabėgo.
„Brolio teigimu, veršį buvo užpuolę maždaug septyni vilkai, greičiausiai tėvai su jaunikliais“, – sakė R. Grigaliūnaitė.
Šeimininkės iškviestas veterinaras nieko paguodžiančio pasakyti negalėjo – smarkiai sužalotą veršį jis patarė papjauti. Gyvuliukui buvo nuplėšta viena ausis, sėklidės, daugybėje vietų sukandžiotos kojos.
Kūdikio besilaukianti aukštupėnietė baiminasi, kad naktinis išgąstis po vilkų atakos jam nepakenktų. Gaila jai ir prarasto veršio – už mėsai užaugintą gyvulį šeima būtų gavusi apie 3 tūkst. litų, o dabar mėsą teks sušerti šunims. Tiksliau – vieninteliam likusiam gyvam kiemo sargui.
Voljere laikyta kalė kitą dieną po vilkų jos panosėje surengtos medžioklės nudvėsė. Jos šeimininkė neatmeta galimybės, kad vilkšunę galėjo mirtinai išgąsdinti laukinių giminaičių pasirodymas.
„O ir šis likęs gyvas mūsų šuo po vilkų apsilankymo kieme tarsi nesavas“, – pasakojo R. Grigaliūnaitė.
Vilkai išgąsdino ir gretimame kieme gyvenančių Morkūnų augintinę – haskių veislės kalę. Iki tol mielai nakvojusi aptvertame sodybos kieme, dabar ji sutemus prašosi į namą, pas šeimininkus.
„Neramu, kad vilkai visiškai nebebijo žmonių, net į kiemą gyvenvietėje ateina. O juk čia pat Kupiškio marios, kur daugybė poilsiautojų būna. O kas, jei jie ir žmones ims puldinėti?“ – baiminasi kaimynė Zita Morkūnienė.
Naktį saugo gyvulius
Tai jau ne pirma R. Grigaliūnaitės „duoklė“ vilkams. Pernai jie rugpjūtį papjovė kitą jos veršį. Tiesa, jis buvo pririštas kiek toliau namų, prie pirties esančioje ganykloje.
Rytą pamačiusi, kad veršis dingo su visa grandine, moteris iš pradžių pagalvojo, kad jį kažkas pavogė. Tačiau kartu su iškviestu apylinkės įgaliotiniu netrukus jį rado papjautą. Kad tai – plėšrūnų darbas, abejonių nekilo – jaučiui buvo išdraskytas pilvas.
„Sako, kad kai bulvės žydi, vilkai pradeda mokyti paaugusius vilkiukus medžioti“, – sakė R. Grigaliūnaitė. Baimindamasi, kad vilkai neužpultų jos karvių, moteris dabar vakare jas iš ganyklos parsiveda į tvartą. Kiti kaimynai, taip pat auginantys galvijus, naktį juos ganyklose ėmė saugoti.
Nuo vilkų šį pavasarį yra nukentėję ir netoliese esančio Vėžionių kaimo gyventojai – tiesiog į jų sodybų kiemus atėję plėšrūnai papjovė kelis šunis.
Avių augintojas pasiduoda
„Paskutiniai metai, kaip avis auginu. Užtenka, rudenį išparduosiu ir pereisiu prie raguočių“, – lrytas.lt sakė didžiausią avių ūkį Kupiškio rajone turintis Šimonių seniūnijos ūkininkas Alvydas Kavoliūnas.
Maždaug 100 avių auginantis A. Kavoliūnas kasmet nukenčia nuo vilkų. „Prieš 3–4 metus buvo taip užpuolę, kad nebuvo kur dėtis – apie penkiasdešimt avių papjovė. Apsitvėriau ganyklas elektriniu piemeniu, tai pirmais metais vilkai buvo apsiraminę, o po to ir vėl pradėjo avis pjauti – peršoka jie per tas tvoras“, – pasakojo ūkininkas, pastaruoju metu kasmet dėl vilkų kaltės netenkantis po 15–17 avių.
Prieš porą savaičių vilkai A. Kavoliūno ganykloje jau surengė pirmąją medžioklę – užpuolė avinų pulką. Apie tai, kad vilkai užpuolė jo bandą, A. Kavoliūnai pranešė kaimynai – jie pamatė ant kelio besimėtančias kruvinas žarnas.
Įšokę į elektros piemeniu aptvertą ganyklą ir išvaikę išsigandusius gyvulius po apylinkes, plėšrūnai 6 avinus papjovė. Ūkininkas įsitikinęs, kad suaugę vilkai čia mokė jauniklius medžioti, o po sėkmingos pamokos ir paėdė – dviem avinams buvo išėsti pilvai, užpakaliniai kumpiai.
Avių augintojas ypač apgailestauja, kad vilkų auka šįkart tapo ir galingas sufolkų veislės avinas. Apie 100 kg sveriantį vilkų sudraskytą patiną, gulintį upelyje, ūkininkas su talkininkais ištraukė tik pasitelkę traktorių.
Pasak A. Kavoliūno, jokių kompensacijų už vilkų padaromą žalą jis nėra gavęs. Tik jam apsitvėrus ganyklas elektriniu piemeniu, Aplinkos ministerija apmokėjo patirtas išlaidas.
Baimindamasis naujų vilkų atakų, ūkininkas dabar priverstas avis nakčiai suginti į ganyklose specialiai apsaugai nuo vilkų iš lentų sukaltas pašiūres.
Pavargęs skaičiuoti vilkų padarytus nuostolius A. Kavoliūnas ketina atsisakyti avių auginimo ir auginti tik raguočius. Jis tikisi, kad gamykloje bandomis besiganančios karvės sugebės apsiginti nuo vilkų ir apginti savo jauniklius.
Keičiasi gyvūnų elgesys
„Nesuprantu, kodėl taip ribojama vilkų medžioklė. Jų niekas neišnaikino ir neišnaikins. Anksčiau net premijas už vilko sumedžiojimą mokėdavo ir tai visų neišmedžiojo. Juk tai labai atsargus gyvūnas, jį ne tik sumedžioti, bet ir pamatyti sunku“, – sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas Bronislovas Juodviršis.
Patyręs medžiotojas įsitikinęs, kad vis įžūliau, net žmonių sodybų kiemuose medžioja ne kažkokie šuns ir vilko mišrūnai, kaip teigia jų gynėjai, o tikri vilkai.
„Žvėrys prisitaiko prie visko. Arčiau žmonių jie ieško lengvo grobio“, – pasikeitusį plėšrūnų elgesį paaiškino B. Juodviršis. Jo teigimu, pririštą veršelį papjauti lengviau, nei gaudyti miške stirną, todėl vilkai ir veda vaikus mokyti medžioti į žmonių kiemus.
Tiesa, net medžioklės žinovui keista, kad vilkai jau tiek išdrąsėjo, jog pasirodo net Kupiškio priemiestyje, o ne kokiame atokiame vienkiemyje.
Pasak B. Juodviršio, keičiasi ir kitų laukinių gyvūnų elgesys. Kupiškyje jau ne naujiena vakare pamatyti į medžioklę išsiruošusią kiaunę ar šešką, šmirinėjančią lapę.
