Šįmet kovai su Sosnovskio barščiais skirta dvigubai daugiau lėšų nei pernai.
„Tose teritorijose, kur arti nėra vandens telkinių ar gyvenamųjų namų, Sosnovskio barščius naikiname cheminėmis priemonėmis – herbicidais. Kitur jie yra šienaujami“, – "Lietuvos rytui" teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Šių augalų sėklos subręsta antroje vasaros pusėje, todėl jų naikinimo darbai pradėti birželį. Herbicidais iš viso nupurkšta daugiau nei 11 hektarų ploto teritorija visose miesto seniūnijose. Artimiausiu metu bus pradėti Sosnovskio barščių šienavimo darbai.
Išnaikinti piktžoles labai sunku. Tai mėginama padaryti jau ne vienus metus, tačiau kovą su jomis kauniečiai vis dar pralaimi.
Sosnovskio barštis į Lietuvą buvo atvežtas praėjusio amžiaus viduryje. Manyta, kad šie augalai tiks kaip pašaras gyvuliams. Jie net buvo sodinami soduose ir daržuose.
Tačiau paaiškėjo, kad nulaužtas augalas išskiria skaudžiai nudeginančias sultis, kurios yra tokios pavojingos, kad Sosnovskio barštis buvo įtrauktas į naikintinų laukinių augalų sąrašą.
Sosnovskio barštis gali užaugti iki penkių metrų aukščio, turi plačius lapus ir daug smulkių baltų žiedų. Jie plinta labai greitai, nes kasmet kiekvienas augalas subrandina dešimtis tūkstančių sėklų.
Jas išbarsto maždaug trijų penkių metrų spinduliu. Piktžolė atauga ir iš stiebo.
Naikinti nuodingus augalus turėtų ne tik miesto tvarkdariai, bet ir žmonės, kurių sklypuose jų priviso.
Naikinant Sosnovskio barščius reikėtų apsaugoti odą ir akis, kad ant jų neužtikštų sulčių, kurios sukelia nudegimus. Paveiktos vietos parausta, nudega, gali iškilti pūslės. Ypač tai pastebima šviečiant saulei.
Pjaunant žoliapjove reikėtų užsidėti respiratorių – į kvėpavimo takus patekę sulčių lašai gali nudeginti gleivinę.
