Sterkai ir karšiai – geidžiamiausi žvejų laimikiai Nemuno žemupyje, jų ištekliai sparčiai mažėja. Čia plūsta meškeriotojai iš visos Lietuvos, o iš verslinės žūklės duoną valgo bent šimtas pamario krašto gyventojų.
Žuvų ištekliai Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose kaipmat išsektų, jei kasmet nebūtų papildomi valstybiniame žuvivaisos ceche Rusnėje išaugintomis vėgėlėmis, sterkais, šamais.
Rusnės žuvivaisos specialistai Sigitas Bulcis ir Tadas Tumosa nedidelėmis dalimis specialiuose maišuose su deguonies prisotintu vandeniu vežė sterkus iš cecho Šyškrantės kaime ir leido juos į Atmatos srovę.
Dėl sterkų adaptavimosi ir gyvenimo sąlygų abejonių specialistams nekyla. Vandenyje yra pakankamas kiekis deguonies, o plėšrūnės žuvytės jau yra pasiekusios tokią brandą, kad pastebima kanibalizmo požymių.
„Iš savo cecho į Kauno marias nugabenome jau paaugintus šamų jauniklius, iš viso – 24 tūkstančius. Jie jau kandžiojo vieni kitus, yra stiprūs ir gyvybingi, kad pajėgtų plaukti savais keliais į plačius vandenis.
Liepos mėnesį įžuvinti būsime paruošę dar 10 tūkstančių šamų”, – sakė Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio vadovas Stasys Aleksandravičius.
Mėgina atkurti eršketų populiaciją
Kovą į Nemuno žemupį specialistai paleido pusę milijono vėgėlių jauniklių, o balandį į Šventosios ir Neries upes Ukmergės ir Elektrėnų savivaldybių teritorijose nuvežė ir paleido 450 iki pusės kilogramo svorio užaugintų aštriašnipių eršketų jauniklių.
Tai buvo antroji eršketų dalis. Jie nuo pernai buvo veisti ir auginti Rusnėje. Eršketai subrandinti iš Lenkijoje ir Kanadoje pirktų apvaisintų ikrų ir lervučių.
