Kasmet po žiemos pajūryje atsiveria naujos žaizdos. Ši žiema, anot specialistų, buvo itin negailestinga jautriai pajūrio gamtai. Labiausiai nukentėjo Karklės, Melnragės kranto ruožai ir Smiltynės kopagūbris. Melnragėje bangos nuplovė pastatą, smarkiai išplautos ir kopos. Mokslininkai prognozuoja, kad liūdna ateitis laukia ir miškų – nuolat smėliu užpustomos pušys gali pradėti džiūti ir nykti.
Klaidos brangiai kainuotų
Natūralūs gamtos procesai trikdo ir Klaipėdos uosto veiklą. Kopgalis pamažu plaunamas, smėlio sąnašos kaupiasi įplaukos kanale ir trukdo laivybai. Specialistai sutinka, kad pajūrio kopagūbrį būtina išsaugoti, jį sutvirtinti ir apželdinti, tačiau šiemet šiems darbams lėšų nėra numatyta.
„Problemų yra ir dėl Klaipėdos, ir dėl Palangos krantų. Tačiau jeigu per 10-20 metų katastrofinių pokyčių neįvyko, tai žmogaus įsikišimas dabar turėtų būti minimalus. Visą kranto ruožą reikia palikti ramybėje, o tvarkyti tik tas vietas, kur būtina. Daugiausiai dėmesio derėtų skirti rekreacinėms zonoms – Palangos ir Melnragės paplūdimiams. Visur kitur prioritetas – išsaugoti natūralius gamtos procesus. Kuo daugiau kišamės, tuo daugiau turime problemų“, - įsitikinęs Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto docentas Saulius Gulbinskas.
Specialistai skeptiškai vertina ir klaipėdiečių iniciatyvą akmenimis sutvirtinti Karklės skardį.
„Kai kam rankas niežti. Pirmiausiai reikia viską gerai apskaičiuoti ir apsvarstyti, kad neatsitiktų taip, jog ištaisyti klaidas kainuos 10 kartų brangiau. Karklės kapinaitės bus, nuo Olando kepurės dar ne vienas medis nuvirs - taip ir turi būti“, - teigė L. Budrys.
Jis įsitikinęs, kad gyventojai gąsdinami nepagrįstai. Penktadienį Palangoje susirinkę skirtingų institucijų atstovai sutiko, jog ir ateityje didelių darbų Karklėje planuoti nėra būtina. Esą užtenka tik prižiūrėti teritoriją, palaikyti joje švarą ir tvarką, įrengti apžvalgos aikšteles, atnaujinti takus.
Reikia vieno šeimininko
Šiuo metu baigiama rengti Pajūrio juostos tvarkymo programa, kurioje bus numatytos krantotvarkos priemonės 2014-2020 metams. Šiam laikotarpiui bus siekiama paramos iš ES fondų. Tačiau kol kas nesutariama, kas turi teikti paraišką. Praėjusio finansinio periodo parama šiai programai rūpinosi buvusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Dabar teikti paraiškas turėtų visos pajūrio savivaldybės, bet Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys mano, jog dėl to įgyvendinti programoje numatytas priemones būtų tik sunkiau. Koordinuoti visus žingsnius, anot jo, turėtų viena institucija. Ministerija artimiausiu metu ketina teikti Pajūrio juostos įstatymo pataisą, kuri tokią galimybę numatytų.
Per pastaruosius 10 metų krantams tvarkyti skirta beveik 30 mln. litų ES paramos. Už šias lėšas buvo pinamos žabtvorės, klojiniai, įrengti mediniai takai, paplūdimiai pamaitinti smėliu. Pernai ir užpernai vien Palangos paplūdimyje išpilta 423 tūkst. kubinių metrų švaraus smėlio. Šių darbų rezultatai akivaizdūs – centrinis Palangos paplūdimys nutįso iki beveik 100 metrų pločio.
