Raudonkočiai baravykai dygsta ne tik kiemo vejoje, bet ir už tvoros,
prie pat šaligatvio. Kasdien atidžiai apžiūrėdamas pievelę, panevėžietis
pastebi naujų paąžuolių.
Jis sako dabar negalintis pjauti vejos, kad nepakenktų grybams. Kol kas
paąžuoliai laikomi tik dėl grožio. Anksčiau yra buvę, kad netoli daržo
išaugę baravykai atsidūrė ant šeimininkų stalo. Jais šeimininkė
pagardino pietums gamintą troškinį.
Vertingi baravykinių šeimos grybai pirmą kartą panevėžiečio kieme
pasirodė prieš daugiau nei penkerius metus. Jų išdygsta beveik kasmet.
Dažniausiai tai būna gegužės pabaigoje. Bet yra užaugę ir rugpjūčio
pradžioje. Pernai gegužės pabaigoje jų pridygo per pusšimtį.
Grybauti mėgstantis paąžuolių vejos savininkas tuomet svarstė, kad toks
audringas pirmųjų baravykų dygimas gali pranašauti grybingus metus.
Tačiau šios prognozės nepasitvirtino. Praėjusių metų vasara ir ruduo
nepasižymėjo išskirtinai dideliu miško grybų derliumi.
Kodėl privataus namo kiemą pamėgo vertingi miško grybai, sodybos
savininkas manosi radęs atsakymą. Tvarkydamas savo namų kiemą, jis pirko
žemių. Greičiausiai šiose žemėse jau buvo užsiveisusios grybienos. Po
kelerių metų išpuoselėtoje vejoje pasirodė pirmieji grybai.
Beje, šiais metais baravykų paąžuolių kiemo draugiją paįvairino ir
pievagrybiai. Jiems tikriausiai irgi patinka šalia namo auganti senų
liepų alėja ir pavėsį teikiantis didžiulis ąžuolas.
