„Mano automobilis naudoja nedaug degalų. Ir elektros prietaisai, kuriuos turiu namuose, yra taupūs“, - tikino klimato eurokomisarė C. Hedegaard.
Ji yra įsitikinusi, kad valstybės formuoja aplinkosaugos politiką, bet būtent nuo kiekvieno žmogaus priklauso tai, ar ją bus lemta įgyvendinti.
- Politikai aptaria globalius aplinkosaugos klausimus, valstybės prekiauja taršos leidimais. Tačiau ar nuo vieno žmogaus geros valios gamtai nors kiek - geriau? - lrytas.lt paklausė klimato eurokomisarės danės C. Hedegaard.
- Vienas žmogus lyg ir nieko negali padaryti. Tačiau be kiekvieno iš mūsų asmeninio indėlio ir politikai yra bejėgiai.
Jie, žinoma, gali priimti ilgalaikius sprendimus. Bet tik tuo atveju, jei jaučia, kad juos palaiko gyventojai.
Pati tikrai nenoriu gyventi tokioje visuomenėje, kur kiekvieną mano žingsnį kontroliuotų Vyriausybė. Manau, kad ir kitiems tai nepatiktų. Todėl reikia asmeninės atsakomybės.
O pradėti reikia nuo paprastų dalykų, pavyzdžiui, nešiukšlinkime gatvėje. Pamokykime ir vaikus, kad jie to nedarytų. Neugdykime besaikio vartojimo kultūros, kai vieną kartą panaudotas daiktas lengva ranka išmetamas.
Užsimojus pirkti naują televizorių ar kokį kitą buities prietaisą, verta pasidomėti, ar jis taupiai naudoja elektros energiją.
Jei reikia pasiekti netoli namų esantį objektą, gal geriau važiuoti dviračiu, o ne automobiliu? Ir namų stogą būtina pakeisti nauju, kai šiluma per jį ima skverbtis lauk. Visa tai, atrodytų, smulkmenos, bet, sudėjus kartu, jos tampa svarbios.
Tačiau kiekvieną kartą, kai kas nors sena keičiama nauju, dera rinktis patį palankiausią aplinkai sprendimą.
- Perkate prekes be pakuočių? O gal jūsų namuose naudojamasi tik taupiais mobiliųjų telefonų pakrovėjais? Ir patys mobiliųjų telefonų gamintojai kalba apie tai, kad elektros lizde palikti pakrovėjai prisiurbia nemažai elektros. Todėl suskato gaminti taupesnių.
- Tai, ką sakau, darau ir pati. Stengiuosi išsirinkti tokius produktus, kurie labiausiai tausoja energiją. Mano automobilis "ryja" tikrai mažai degalų.
Prekes visada atidžiai renkuosi, jei nereikia - apskritai neperku. O pakuotės, manau, tai - ir pačių gamintojų atsakomybė. Jie turi žiūrėti, ką ir kaip pakuoja. Daugybė pavyzdžiu liudija, kad galima prekes supakuoti ir kukliau.
- Ar sunku Danijoje buvo žmones įtikinti, kad būtina rūšiuoti atliekas? Lietuvoje šios užduoties dar neįveikėme.
- Per naktį niekas nepasikeičia. Ir mes daugelį metų lašinome lašą po lašo, kol galop, keičiantis kartoms, pavyko juos įtikinti, jog būtina tai daryti.
Geriausia mokyti pavyzdžiais. Šiuo metu Danijoje vaikai – penktokai, šeštokai, yra vedami į buitinių atliekų rūšiavimo įmones, kad savo akimis pamatytų, kaip tai daroma.
Grįžę iš tokių ekskursijų jie tėvams ima lipti ant kulnų, liepdami nebemesti visų atliekų į vieną šiukšliadėžę. Tai – labai veiksminga: aplinkosaugos kultūrą reikia kurti, pradedant nuo vaikų.
Papuošalai – iš sraigtų
C. Hedegaard, skubėdama į renginį ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, neištvėrė rankomis nepalytėjusi ir ten pat eskponuojamų kūrinių, kuriuos Lietuvos, Estijos bei Suomijos dizaineriai sukūrė iš išmesti skirtų daiktų.
Kam naudoti naujas medžiagas, jei ir iš naudotų daiktų galima pasigaminti tai, ką nori? Tokios nuostatos laikosi architektė, dizaino studijos „Absurdo idėjos“ savininkė Jurgita Jakubauskaitė. Ji savo kūrinius - papuošalus, šviestuvą, žvakides - kuria iš atliekų.
„Vieni žmonės perka tuos mano sukurtus papuošalus, kiti, dažniausiai – pažįstami, parūpina žaliavos“, - sako Jurgita.
Žaliava – tai audinių atraižos, vielos likučiai, nepanaudoti sraigtai ir daugybė iš naujo gyventi prikeltų daiktų.
Į dizainerės juvelyrikos kūrinius žvalgosi ne tik jaunimas. Pasak Jurgitos, neseniai jos rankinę, pagamintą iš armatūrinio vielos tinklo, įsigijo solidaus amžiaus moteris, pasidžiaugusi, kad joje bent jau mobilųjį telefoną bus lengva rasti.
J. Jakubaiskaitė pirmoji Lietuvoje 2007-aisiais atidarė dirbtuvę, kurioje daiktus gamina iš perdirbti tinkamų medžiagų. Per šešerius metus dirbtuvė „Absurdo idėjos“ išaugo ir tapo vieta, skatinančia kitus imtis nuosavo verslo.
„Absurdo idėjos“ dabar jau įžengė į verslo raidos etapą, ir ieško naujų rinkų užsienyje.
Renginyje savo gaminius eksponavo ir „Globe Hope“ – Suomijos įmonė, gaminanti ekologiškus produktus (drabužius, baldus) iš skirtų perdirbti arba panaudotų medžiagų, pavyzdžiui, senų užuolaidų ar ligoninėms skirtų audinių, kariuomenės tekstilės, vėliavų, senų baldų plokščių.
Dizaino įmonė įkurta 2001 m. norint pasipriešinti vienkartinio naudojimo drabužių ir pernelyg didelio vartojimo tendencijoms. Nuo to laiko „Globe Hope“ išaugo ir atidarė dvi parduotuves, kuriose prekiauja savo dirbiniais.
Politikų akcentai
"Viena svarbiausių mums tekusių užduočių – sumažinti energijos poreikį. Tai – ir daugiabučių renovacija, ir energijos gavyba, rūšiuojant bei deginant atliekas, ir alternatyvi energetika“, - po diskusijų, vykusių ISM, politikų šiuo metu kalamą aplinkosaugos abėcėlę lrytas.lt priminė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Šiandien, trečiadienį, su klimato eurokomisare C. Hedegaard jis aptarė poziciją, kurios būtina laikytis lapkritį Varšuvoje vyksiančioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje.
Lietuva, kaip Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausianti šalis, turės pristatyti ES Tarybos poziciją, susijusią su Kioto protokolu.
„Rudenį Varšuvos susitikime turėtų būti sudėti pagrindiniai principai dėl taršos išmetimo ir klimato kaitos. Nauja sutartis skirsis nuo šiuo metu esančios. Varšuvoje ją reikės suderinti su kitomis valstybėmis“, - sakė Valentinas Mazuronis.
Su klimato eurokomisare jis aptarėme ir prekybos taršos leidimais problemas.
„Europos Komisija rengiasi pakelti leidimų kainas, ribodama jų prekybos aukcionus. Taip norima paskatinti aplinką teršiančias įmones ir valstybes daugiau investuoti į švarias, modernias technologijas. Tačiau pasipriešinus taršios pramonės šalims, Europos Parlamentas nepritarė tokiam siūlymui.
Tad šis klausimas po balsavimo Europos Parlamente, taip ir liko įstrigęs. Taršos leidimų kainos yra smarkiai kritusios, jie nepardavinėjami. Verslui lyg ir neblogai, bet, negavus pinigų iš šios prekybos, neįmanoma įdiegti aplinkosaugos priemonių – klimato kaitą mažinančių programų“, - kalbėjo ministras.
