Surasti konkrečių pavyzdžių nesunku. Visai neseniai ant sunaikinimo ribos atsidūrė didžiausia Lietuvoje saugomų šikšnosparnių žiemojimo vieta – Panerių geležinkelio tunelis. Nemaža grėsmė dėl populiarėjančių nelegalių ekskursijų kilo ir Vilniaus Švc. Jėzaus širdies bažnyčiai. Tačiau tokių objektų – ne vienas ir ne du.
Pribloškė specialistą
Pusiau užgriuvusiame Panerių geležinkelio tunelyje kasmet žiemoja apie pusantro tūkstančio šikšnosparnių. Kai kurios jų rūšys itin saugomos Europoje, todėl tuneliui suteiktas specialią apsaugą turinčios teritorijos „Natura 2000“ statusas.
Nuo nepageidaujamų lankytojų XIX a. antroje pusėje pastatytas tunelis saugomas mūrine siena ir spygliuota viela. Užtvara pastatyta ir dėl to, kad žmonės nedrumstų šikšnosparnių ramybės, ir dėl pačių smalsuolių saugumo – tunelis keliose vietose užvirtęs, nuo skliauto nuolat krinta trupančios plytos.
Tačiau sunkiai įveikiama užtvara ekstremalių pojūčių ištroškusiems smalsuoliams nėra kliūtimi. Neseniai internete paplito nuotraukų su aprašymu, kaip grupelė smalsuolių pateko į tunelį. Statinys yra užgriuvęs trijose vietose. Dvi įgriuvos praeinamos ar prašliaužiamos, trečioji aklinai užpilta.
Būtent paskutinė įgriuva sulaukė daugiausia apie saugumą negalvojančių ekstremalų dėmesio. Grupė nusprendė prasikasti ir ten. Toks sumanymas pašiurpino Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistą Remigijų Karpušką. Vyras negali atsistebėti kasėjų kvailumu – išjudintos žemės galėjo užgriūti smalsuolius.
Tačiau net jei žmonių gyvybėms pavojus nebūtų kilęs ir tunelis būtų prakastas, nepataisomą žalą patirtų šimtai čia žiemojančių šikšnosparnių. Šių gyvių žiemojimo vietose turi būti itin specifinis mikroklimatas. Skersvėjis ir nuolatiniai lankytojai galimybę žiemoti sunaikintų iškart.
„Panerių tunelis yra ne tik gamtosaugininkų saugoma teritorija. Tai taip pat regioninio parko, kraštovaizdžio draustinio dalis bei kultūros paveldo objektas. Todėl pastebėję, kad darosi negeri dalykai, pradėjome dažniau lankytis tunelyje, stebėti internetą. Aš manau, kad šie žmonės tiesiog nesupranta, koks pavojus jiems gresia. Nesupranta ir to, kad net kelių žmonių kvėpavimas kaičia požemio mikroklimatą ir kenkia šikšnosparniams“, - kalbėjo R. Karpuška.
Pasak specialisto, blogiausia ne tai, kad kartais į požemį įlenda koks smalsuolis. Situacija pablogėja, kai kokia nors vieta itin išpopuliarėja ir vieni iš kitų išgirdę apie įdomią atrakciją toje vietoje pradeda lankytis šimtai žmonių.
Vaikšto tarp sprogmenų
Panerių geležinkelio tunelio situacija beveik visiškai nesiskiria ir nuo Kauno fortų kasdienybės. Skirtumas tik tas, kad Laikinojoje sostinėje smalsuolių laukia dar daugiau pavojų. Į avarinės būklės statinius įlindusius smalsuolius gali ne tik užgriūti – fortuose netrūksta užsilikusių sprogmenų.
Kauno marių regioninio parko direkcijos biologas Giedrius Vaivilavičius lrytas.lt tikino, kad parko specialistai nuolat lankosi fortuose stebėdami žiemojančius šikšnosparnius. Tačiau, be saugomų gyvūnų, randa ir nuolatinių žmonių apsilankymų pėdsakų.
„Ten praminti tokie takai, tarsi nuolat gyventų žmonės. Žinoma, lankytis fortuose nedraudžiama, bet visi turėtų pagalvoti apie gresiančius pavojus. Būna, kad užsukame ten ir randame ištisus užgriuvusius tunelius ar nuo karo užsilikusių sprogmenų. Jau nekalbu apie tai, kad lankytojai kelia grėsmę saugomoms šikšnosparnių žiemojimo vietoms“, - pasakojo G. Vaivilavičius.
Pasak biologo, yra buvę atvejų, kad žiemos miegu miegančius šikšnosparnius vandalai tiesiog išdaužė.
Nusitaikė į bažnyčią
Dar vienas nuo nelegalių ekskursantų kenčiantis objektas – Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Uždaryta šventovė, iš kurios atsiveria gražus vaizdas į sostinės senamiestį ir Vilniaus pataisos namų kiemą jau kuris laikas sulaukia nepageidaujamų svečių.
Lrytas.lt žiniomis, Rasų g. esantis vienuolynas nesaugomas, tačiau vasarą buvo pakeistos visos spynos. Vis dėlto vandalai sugebėjo net išardyti plytinę sieną bei su kūju išmušti joje skylę.
Nelegalias ekskursijas į apleistą šventovę rengia Laisvuoju universitetu (LUNI) pasivadinusi organizacija. LUNI „Facebook“ paskyroje bei tinklalapyje pamirsta.lt galima rasti žinučių apie organizuojamas ekskursijas, paskaityti apie buvusias išvykas.
Socialiniame tinkle taip pat netrūksta aršių diskusijų apie tokių ekskursijų padarinius. Esą, kaip ir Panerių tunelio atveju, pirmą kartą nuvesti 30 smalsuolių paskui savarankiškai nusiveda antra tiek arba daugiau draugų. Šie vėl vedasi draugus.
Tokių apsilankymų padariniai – aiškūs: vietos nusiaubtos, daugybė duženų, besimėtančių alkoholio butelių ir nuorūkų.
Kad tokių ir panašių ekskursijų – ne viena, galima įsitikinti paskaičius LUNI tinklalapį. Vos prieš keletą dienų šios organizacijos taikiniu buvo tapęs ir Lentvaris. Ekskursijos dalyviams žadėta susipažinti ne tik su dabartinėmis šio miestelio grožybėmis, bet ir su praeitimi: V. Tiškevičiaus rūmais, Édouardo André parku, senosiomis Lentvario kapinėmis.
Nors tokia išvyka, iš pirmo, žvilgsnio nekalta, akis kliūva už perspėjimo: „Norintys patekti Tiškevičių dvarą, apsirenkite apranga, kurios nebus gaila išsipurvinti šliaužiant ant pilvo.“ Išvadas padaryti nesudėtinga – patekti į dvarą kviečiama nelegaliai. Aišku tai, kad įėjimas į tinkamai neapsaugotą paveldo objektą dabar žinomas ne vienam adrenalino mėgėjui.
Valdininkai stebisi
Nepaisant to, kad internetas mirgėte mirga nelegalių išvykų fotografijomis ir aprašymais, ir Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėja, ir Kultūros paveldo apsaugos departamento valdininkai apie tokias veiklas beveik nieko nežino.
„Tikrai negaliu nieko komentuoti, nieko nesu apie tai girdėjusi“, - sakė Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Lina Čaplikaitė.
Panašiai kalbėjo ir Kultūros paveldo apsaugos departamento registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas.
Pasak valdininko, visos ekskursijos turėtų būti suderintos ir rengiamos legaliai, kad nepakenktų nei lankomai aplinkai, nei patiems tokių žygių dalyviams.
