Pritarusi viešosios įstaigos „Japoniškas sodas“ steigimui, savivaldybės
taryba pradėjo dar vienos apleistos sostinės vietos sutvarkymo darbus.
Penktadienį Rotušėje japoniškų sodų kūrėjas architektas 63 metų S. Nakane
pristatė projektą, kaip atrodys 5 hektarų plotas tarp Geležinio vilko ir
Žalgirio gatvių.
Kam Vilniuje du japoniški sodai? Juk vienas neseniai atidarytas
Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose.
Per tarybos posėdį skeptikams meras Artūras Zuokas atsakė
juokaudamas: „Ką užaugins japoniškame sode Kairėnuose, bus galima
pasodinti naujajame.“
Idėją perkėlė iš Alytaus
Pirmojo įnašo - 300 tūkst. litų - japoniško sodo kūrėjai sulaukė iš
japoniškais automobiliais prekiaujančios bendrovės „Tokvila“. Įmonės
sklypas ribojasi su būsimo sodo teritorija.
Automobilių prekeiviai anksčiau ne kartą kreipėsi į savivaldybę,
siūlydami idėjas, kaip sutvarkyti apleistą sklypą. Juolab kad
daugiaaukščių pastatų statyba jame neįmanoma - teritorija skirta
rekreacijai.
Netrukus atsirado ir kitas japoniško sodo idėjos šalininkas -
verslininkas Kęstutis Ptakauskas iš Alytaus.
Kodėl alytiškis įdėjai įgyvendinti pasirinko Vilnių? Alytuje keitėsi
valdžios, kurios japoniško sodo projektą numarino. Kad jį išsaugotų,
K. Ptakauskas nutarė perkelti į Vilnių. Apie tai jis papasakojo A. Zuokui
ir sulaukė palaikymo.
Sieks įkurti iki 2016-ųjų
Anot A. Zuoko, būsimasis japoniškas sodas netaps konkurentu sodui
Kairėnuose. Jie vienas kitą papildys. Be to, būsimasis sodas bus
gerokai didesnis.
„Pasaulyje sunkiai rasime didesnį miestą, kuriame nebūtų japoniško sodo.
Didmiesčiuose paprastai jų įrengta po 10-15. Todėl ir Vilniui tiks dar
vienas“, - aiškino K. Ptakauskas.
Jis tikisi, kad sodą tarp Geležinio vilko ir Žalgirio gatvių pavyks
įkurti iki 2016 metų, kai Lietuvoje vyks pasaulinis bonsų augintojų
suvažiavimas.
Be to, japoniško sodo atsiradimas prisidėtų prie dešiniojo Neries kranto
ir Konstitucijos prospekto kvartalo ekonominio lygio kėlimo, pritrauktų
investicijų.
Preliminariais skaičiavimais, japoniškam sodui įkurti prireiks apie 10
mln. litų. Savivaldybė tikisi, kad tam pavyks gauti Europos Sąjungos
lėšų. Taip pat jau yra sąrašas fizinių ir juridinių asmenų, kurie
norėtų prisidėti prie japoniško sodo kūrimo finansiškai.
Vengs kultūrų susidūrimo
Savivaldybė jau anksčiau buvo gavusi S. Nakane projektinius pasiūlymus.
Iš jų matyti, kad tai bus klasikinis japoniškas sodas.
„Japonų architekto pagrindinė mintis - panaudoti vietinius gamtos
privalumus. Tai nebus kitos kultūros ekspansija“, - užtikrino
savivaldybės Miesto estetikos skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė.
Vieta japoniškam sodui pasirinkta neatsitiktinai. Ji skirta želdynams,
apsupta kalvų. Nors buvo siūlymų tokį sodą įkurti Senamiestyje ar
tvarkomame Sereikiškių parke, siekdami išvengti kultūrų susidūrimo,
savivaldybės atstovai juos iš karto atmetė.
Siūlo stebėti ir akmenis
Japonijoje sodų tyrimo ir konsultavimo įmonei „Nakane & Associates“
vadovaujantis S. Nakane yra ne kartą lankęsis Vilniuje. Anksčiau jis
dirbo kartu su tėvu Kinsaku Nakane, taip pat garsiu japoniškų sodų
dizaineriu, buvusiu Osakos menų universiteto prezidentu.
Per beveik 40 metų S. Nakane kūrė ar bendradarbiavo įgyvendinant daugiau
nei 160 didžiųjų sodų atstatymo ar priežiūros darbų projektų.
S. Nakane projektuoja prestižinius japoniškus sodus įvairiose šalyse, yra
parašęs knygų ir per 120 publikacijų apie tai, skaito paskaitas. Jis
moko stebėti gamtą ir tai perkelti į savo sodą. Toks japoniško sodo
formavimo principas aprašytas dar XI amžiaus raštuose.
Įrengiant upelius ir krioklius, S. Nakane siūlo stebėti kiekvieną akmenį,
apžiūrėti, kur yra jo priekis, kur apačia.
Kairėnuose kūrė devynerius metus
Japoniškas sodas Kairėnuose atidarytas praėjusiais metais. Jis kurtas
devynerius metus. Šis sodas dešimt kartų mažesnis už savivaldybės
planuojamą - jo plotas pusė hektaro.
Projektas Kairėnuose buvo įgyvendinamas padedant Japonijos ambasadai
Lietuvoje. 2003-aisiais du sodų kūrėjai iš Japonijos - Hajime Watanabe
ir Hiroshi Tsunoda, - apsilankę Botanikos sode, parengė ir padovanojo
būsimo sodo planą.
Po to čia buvo atgabenta 500 tonų lauko riedulių. Jie buvo sudėlioti
formuojant būsimo japoniško sodo struktūrą. Vėliau buvo įrengtas upelis
su kriokliu ir tvenkinys su salele, takai.