Kauno mariose antradienį ant ledo žvejodamas įlūžo ir nuskendo vyras. Tos pačios dienos vakare Klaipėdos rajone stebėti paukščių ant netvirto tvenkinio ledo lipo ir įlūžęs nuskendo 58 metų ornitologas Vytautas Pareigis.
„Pavyzdžiui Kauno mariose ledo storis labai netolygus. Reikia būti atidiems. Nors ten yra tokių užutekių ir įlankų, kur dar galima žvejoti, tačiau rizikuoti galėtų, tik puikiai pažįstantys marias“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.
A. Kajučio teigimu, šiuo metu beveik visuose ežeruose, tiek Vakarų, tiek Pietų Lietuvoje, ypač rytiniuose rajonuose, ledo storis patikimas, pavojingas tik ledas ant tvenkinių.
„Per visus tvenkinius teka vanduo, mažieji tvenkiniai negilūs, jie užšalo kai buvo aukštas vandens lygis.
Šiais metais poplūdis buvo aukštas, ypač Vakaruose, visi tvenkiniai ir upeliai patvinę užšalo.
Tačiau vanduo nuseko, tvenkinių ledas įdubo tiek ant mažų, tiek ant didelių tvenkinių, suaižėjo ir tapo labai pavojingas“, – kalbėjo A. Kajutis.
Ledas Kauno mariose kai kuriose vietose yra 35 centimetrų storio, tačiau arčiau hidroelektrinės jo tvirtumas labai kinta.
„Visą žiemą ten buvo apie 15 centimetrų ledo storis, o ties Grabukiškėmis – vos 10-12 cm. Ten matosi ir tyvuliuojantys vandens plotai, pradėjo irti ledas“, - sakė A. Kajutis.
Jo teigimu, šią savaitę žvejai dar galėtų vykti žvejoti ant ežerų. Vėliau rizika įlūžti kiekvieną dieną tik didės.
Ugniagesiai primena, kad tvirtas ledas turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur įšąla medžių šakos, lentos, kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių.
Netvirtas ledas yra ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.
„Jei vis dėlto įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas.
Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Būtina nuo eketės nusiridenti kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.
Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą“, - pataria ugniagesiai-gelbėtojai.
Gelbėjant skęstantį žmogų reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia šliaužte.
Jei yra galimybė, po savimi padėkite slides ar lentą ir šliaužkite ant jų. Skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę, galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą.
Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais drabužiais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Meteorologų duomenimis, trečiadienį Tauragno ežerą ties Tauragnais (Utenos r.) dengė 39 centimetrų storio ledas, Totoriškių ežerą ties Trakais – 27 cm, Kauno marias ties Darsūniškiu – tik 10 centimetrų ledas.
