Ketvirtadalis šulinių užteršti, labiausiai – Alytuje ir Šiauliuose

Blogiausia situacija – Alytaus bei Šiaulių rajonuose. Čia nitratų, nitritų ir amonio normų neatitinka apie pusės šulinių vanduo. Rekordininkai net 8–9 kartus viršijo leidžiamas užterštumo normas.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija per savaitę iš visos Lietuvos sulaukė 1076 mėginių, paimtų iš šulinių ir negilių vandens gręžinių.

Higienistai per kovo pabaigoje vykusią akciją „Šulinių vandens kokybė - kokį vandenį geriame?“ perpus pigiau tyrė nitratų, nitritų ir amonio kiekį gyventojų šulinių vandenyje.

Akcija susidomėjo daugiau nei penkiasdešimties miestų, miestelių ir kaimų gyventojai visoje šalyje. Aktyviausi buvo Klaipėdos iš Šiaulių rajonų gyventojai.

„Įprastai nitratų, nitritų ir amonio kiekio vandenyje nustatymas kainuoja 64 litus 70 centų, o per akciją – 32 litai 88 centai.

Per visus 2012 metus buvo ištirtas 2,9 tūkst. šulinių vanduo. Iš jų 800 šulinių buvo tirti nemokamai, nes jų vandenį vartojo nėščios moterys ir kūdikiai iki 6 mėnesių“, – sakė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos priėmimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Karolina Jablonskytė.

Visoje šalyje geriamąjį vandenį iš šachtinių šulinių ir negilių artezinių gręžinių vartoja beveik ketvirtadalis gyventojų.

Blogiausia situacija – Šiaulių mieste ir rajone. Čia nitratų, nitritų ir amonio normų neatitinka net 44 proc. šulinių vanduo, Panevėžyje – 40 proc., Kaune – 34 proc., kiek geriau Vilniuje ir Klaipėdoje – 22 procentai.

Rekordininkai leistinas užterštumo normas viršijo net 8–9 kartus.

Keliuose pasvaliečių ir joniškiečių šuliniuose nitratų rasta 444–436 miligramai litre vandens, kai šių teršalų ribinė norma – 0,5 miligramo viename litre vandens.

Amonio kiekis perspėja apie padidėjusią vandens mikrobiologinę taršą bakterijomis, nuotėkomis, gyvūnų fekalijomis, todėl patariama papildomai atlikti mikrobiologinės taršos tyrimą. Jis kainuoja 51,90 Lt.

Dažniausias gruntinio vandens teršėjas – netoli esančios fermos, lauko tualetai, organinėmis ir mineralinėmis trąšomis tręšiama žemė, todėl labai svarbu, kad šulinys būtų iškastas tinkamu atstumu nuo taršos šaltinių.

„Rezultatai tikriausiai būtų buvę dar blogesni, jei jau būtų ištirpęs įšalas ir sniegas. Tuomet gausus polaidžio vanduo skverbiasi į gruntą ir gerokai užteršia šulinių vandenį.

Pavasarį ir rudenį dėl gausaus lietaus vandens padidėja tarša. Todėl patariama kasmet bent vieną ar du kartus išsitirti šulinių vandenį“, - ragino K. Jablonskytė.

Su geriamuoju vandeniu gaunamos didelės dozės nitratų, nitritų, amonio ypač pavojingos nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėnesių, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento.

Toks vanduo labai kenkia žmonėms, sergantiems infekcinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Labai neaktyviai akcijoje „Šulinių vandens kokybė – kokį vandenį geriame?“ dalyvavo Alytaus miesto ir regiono gyventojai.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija iš jų sulaukė tik 13 mėginių.

Tokį alytiškių pasyvumą tikriausiai lėmė tai, kad prieš kelis mėnesius Alytaus rajone visuomenės sveikatos biuras nemokamai ištyrė 60 šulinių.

Tie tyrimai atskleidė, kad net pusės šulinių vanduo netinkamas vartoti, nes juose du–tris kartus viršytas leistinas nitratų kiekis. O kai kuriuose – net ir 6–8 kartus.

Rekordiškai užterštame mėginyje iš šulinio Daugų mieste rasta net 390 miligramų nitratų viename litre vandens – beveik 8 kartus daugiau nei leidžiama ribinė norma.

Jame aptikta ir žarninių lazdelių bei enterokokų, nes kartu buvo tiriamas ir mikrobiologinis šachtinių šulinių vandens užterštumas.

Daugelio šulinių šeimininkai net neprisiminė, kada jie buvo iškasti ar valyti, net ir tie, kurie yra prie pat ūkinių pastatų.

Ištirti buvo parinkti atsitiktiniai šuliniai Daugų ir Simno miestuose, esančiuose priešingose rajono pusėse, didelė Praniūnų gyvenvietė ir vienkiemiai Nemunaičio seniūnijoje.

Nemaloniausiai nustebino Praniūnų gyvenvietės šuliniai – iš ištirtų šešiolikos tik keturių vanduo neviršijo leistinos nitratų ribos.

Nors šioje gyvenvietėje vanduo tiekiamas centralizuotai, daugelis jį semia iš savo užterštų šulinių.

Daugų mieste ne tik nitratų, bet ir nitritų buvo rasta vadinamajame klebonijos šulinyje, kurio vandenį vartoja daug aplinkinių gyventojų. Šiame mieste labai užteršti ir kiti du bendro naudojimo šuliniai.

Užterštumą mikroorganizmais galima sumažinti vandenį virinant. Tačiau nitratais tokiu būdu atsikratysi negalima – jų tik padaugėja. Ir nepadeda jokie filtrai. Nitratai ir nitritai sukelia vėžį. Šulinius būtina nuolat valyti.

Iš 60 Alytaus rajone ištirtų šulinių tik šešių vanduo buvo labai geras.