Ežeringasis Molėtų kraštas Lietuvoje – ne vienintelis, kurio kaimuose gyvenantys žmonės su nerimu laukia pavasarinio atlydžio. Kada pašalas išeis šįmet? Ar lis? O gal dieną šils, o naktį šals?
Nuo gamtos įnorių priklauso gyvenvietėse įsikūrusių žmonių gyvenimas. Kuo greičiau tirpsta sniegas, tuo sparčiau vanduo skverbiasi į rūsius, semia tvartus, užkemša nuotekų šulinius.
Drenažo sistema nebeveikia
243 hektarai. Tokį žemės plotą užima Molėtų rajone esančios gyvenvietės, kuriose kone kas pavasarį tenka skelbti potvynio pavojų.
„Žmonės bijo atlydžio. Gyvenvietėse melioracijos sistema sena, drenažas paklotas prieš 40–50 metų, jis nebeveikia”, – pripažino Molėtų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Vaitėnas.
Iš 28 rajono gyvenviečių kone trečdaliui kasmet gresia ekologinė katastrofa. Miežonyse, Levaniškiuose, Alantoje ir kitur gyvenantys žmonės kas rytą patikrina, ar rūsiuose dar nereikia įjungti vandens siurblių.
Jau paruošė siurblius
Giedraičių seniūnui Vytautui Valancevičiui tenka tik skėsčioti rankomis, kas pavasarį ar po didžiųjų vasaros liūčių užplūdus prie miestelio prisiglaudusio Varijatkos kaimo gyventojų skundams.
„Miestelis skendo pernai vasarą, kai liepos 6-ąją prašniokštė liūtis. Visų mūsų daržai buvo išplauti. Tačiau yra keletas namų, kurie kiekvieną pavasarį mirksta vandenyje”, – sakė seniūnas.
Giedraičiuose gyvenanti Vida Kamarauskienė jau prijungė prie vandens siurblio, įtaisyto rūsyje, ilgiausią žarną.
„Šitiek sniego kaime priversta. Bijau net pagalvoti, kas bus, kai jis pradės smarkiau tirpti”, – kalbėjo Vida.
Anksčiau vanduo nutekėdavo
Pernai pavasarį ir ji, ir jos kaimynė Sigutė Dranseikienė, ir dar keleto greta esančių namų gyventojai dieną naktį iš rūsių elektriniais siurbliais pumpavo vandenį, kol polydžio vanduo nuseko.
„Negana tų rūpesčių, dar ir elektra buvo dingusi. Siurbliai išsijungė, vandens per pusmetrį rūsiuose prisikaupė.
Gyvenu Varijatkoje 27 metus, bet tik pastaruosius trejus metus kas pavasarį skęstame. Drenažo šuliniai, kurie surenka paviršinį vandenį, persipildo, jis ima visur skverbtis”, – kalbėjo moteris.
Ji pasakojo, kad ir jos namuose, ir pas kaimynus nuo drėgmės viskas pelija. Dar blogiau – prasidėjus vandens atakai net rūsyje esančios krosnies neįmanoma pakurti.
„Ko mes nedarėme, kokių tik raštų nerašėme, kur tik jų nesiuntėme. Viskas tuščiai. Anksčiau juk vanduo kažkur nutekėdavo. O dabar esame jo įkaitai”, – sakė V.Kamarauskienė.
Mėšlo ir vandens kokteilis
„Ten, kur susidaro tokios avarinės situacijos, ne žmonių jėgoms jas įveikti. Savivaldybė tam neturi nė cento, bet vis tiek tenka ko nors griebtis. Kasame griovius vandeniui nuleisti. O ekologinė bomba vis garsiau tiksi”, – pripažino J.Vaitėnas.
Gyvenvietėse tirpstant sniegui vanduo apsemia prie tvartų dunksančias mėšlo krūvas. Visas jis subėga į nuotekų surinktuvus.
Tačiau siurblinės negali privažiuoti, kad juos ištuštintų, todėl šis purvinas kokteilis galiausiai ima plūsti į kiemą.
Reikia milijonų litų
Ką daryti? „Pasenusi melioracija gyvenvietėse – ne tik žemės ūkio valdininkų rūpestis. Aplinkosaugininkams šios problemos taip pat turėtų svilinti padus.
Užvertėme raštais ir Aplinkos ministeriją, ir Seimo Kaimo reikalų komitetą, ir net Lietuvos savivaldybių asociaciją.
Pastaroji savo ruožtu susirašinėja su Žemės ūkio ministerija. Ratas apsisuka, bet reikalai net nepajuda iš vietos”, – skundėsi J.Vaitėnas.
Jo teigimu, padėtį apsunkina ir tai, kad buvusiose kolūkių ar sovietinių ūkių gyvenvietėse apskritai nėra išlikusių melioracijos projektų. Nėra net inventorizacijos dokumentų.
„Kad būtų galima suremontuoti nusausinimo sistemą, pirmiausia reikia pirkti paslaugų – inventorizacijos, projektų darbams atlikti.
Būtina iš naujo tiesti melioracijos sistemą bent jau tose gyvenvietėse, kuriose padėtis baisiausia. Tačiau viso to be milijonų litų neįmanoma atlikti”, – kalbėjo J.Vaitėnas.
Yra ir savivalės
„Yra ir mūsų apylinkėse keletas gyvenviečių, kuriose melioracijos įrenginiai visiškai pasenę. Praėjusiais metais suremontavome juos Kaniūkuose, mat kasmet gyvenvietės namus užtvindydavo vanduo.
Užsikimšus įrenginiams vanduo apsemdavo tvartus, ūkinius pastatus, net pravažiuoti buvo neįmanoma. Savivaldybė surado pinigų – 8 tūkst. litų remontui”, – kalbėjo Suginčių seniūnas Jonas Pusvaškis.
Kas pavasarį pačiuose Suginčiuose, kaip ir kitose seniūnijos gyvenvietėse, pralaidas – pratakus po kelio pylimu – išdrasko vanduo. Todėl jas, kaip ir atlajas, kaskart tenka tvirtinti ar betonuoti.
„Skęsta ir mano žemė. Savivaldybė dalija leidimus miestiečiams, įsigeidusiems sodybose tvenkinio.
Kasa juos žmonės didžiausius, kone 10–15 arų, ir taip sugadina melioracijos sistemą”, – pyko Molėtų rajone, Joniškyje, gyvenantis Bronislovas Sirevičius.
Esą ir jo nauji kaimynai tvenkinio vietą pasižymėjo kuoliukais vienokią, bet ekskavatorius mojavo kaušu, žymeklių nė nepaisydamas. „Pats kelias dešimtis melioracijos vamzdelių susirinkau”, – pasakojo B.Sirevičius.
Paprastai kasant mažesnį nei 5 arų tvenkinį projekto nereikia, tačiau didesniam vandens telkiniui reikia ir projekto, ir su savivaldybe jį suderinti.
To nepadarius niekas neužtikrins, kad iš ekskavatoriaus kaušo nepabirs melioracijos vamzdeliai.
243
Tiek hektarų žemės plotą užima Molėtų rajone esančios gyvenvietės, kuriose kone kas pavasarį tenka skelbti potvynio pavojų.
Finansavimas – tik katino ašaros
Saulius Jasius
Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės departamento direktorius
„Melioracijos sistemos turtas – 7 mlrd. litų vertės. Bet jis akyse nyksta. Neskiriama pinigų iš valstybės biudžeto tiek, kad pavyktų sutvarkyti nusausinimo sistemą ir ji deramai veiktų.
Per 2007–2013 metus melioracijos projektams buvo skirta 300 mln. litų paramos. Kone visi šie pinigai jau panaudoti. Šiemet baigiasi ES paramos finansinis periodas, todėl melioracijos projektams paramos nebeverta tikėtis. Todėl teks ištverti ir potvynius, ir kitus sunkumus. O rudenį, kai bus tvirtinamas 2014-ųjų nacionalinis biudžetas, melioracijai iš jo privalu atriekti daugiau lėšų.
Šiems metams iš biudžeto melioracijos sistemos priežiūrai buvo skirta 27 mln. litų. Bet kiekvienam rajonui teko vos po 300 tūkst. litų. O už tiek ne kažin ką įmanoma padaryti.
Būtina stebėti ir tai, kokių bus sukurta priemonių, kurioms atiteks paramos iš Kaimo plėtros programos.
Tuomet bus galima teikti paraiškas melioracijos projektams žmonėms susikooperavus kartu su savivaldybėmis.”
