Pavasaris vilioja miestiečius vis daugiau laiko praleisti bundančioje gamtoje.
Ar Kaunas turi žaliųjų plotų priežiūros ir formavimo politiką? Ar miesto parkams negresia išnykti?
Ar kuriantis naujiems kvartalams projektuose numatoma pakankamai vietos želdiniams? Ar valdininkai, prieš tvarkydami miesto augaliją, kreipia dėmesį į profesionalų patarimus?
Apie problemas, susijusias su miesto parkais, „Laikinoji sostinė“ kalbėjosi su A.Stulginskio universiteto dėstytoju, miškininku ir kraštovaizdžio architektūros specialistu M.Pilkausku.
– Kaip manote, ko trūksta, kad žalieji miesto plotai būtų tinkamai prižiūrimi?
– Labai gaila, kad Kaune nėra sistemingos, bent 15 metų į priekį numatytos želdynų plėtros politikos. Miestas turėtų turėti schemą, kurioje būtų numatyta, kaip želdynai bus plečiami, kuriose vietose kokios paskirties parkai būtini, kur gali atsirasti naujų žaliųjų plotų.
Turint konkrečius perspektyvinius planus, būtų galima siekti Europos Sąjungos fondų lėšų parkams pasodinti ir juose visai reikiamai infrastruktūrai įrengti. Lietuvoje jau yra pavyzdžių, kaip išmintingai ir racionaliai tai buvo padaryta.
Tačiau norint gauti finansavimą, būtina, kad už miesto želdynų plėtrą būtų atsakingi konkretūs asmenys. Kad būtų aišku, kiek konkrečiai parkų priežiūrai ir plėtrai išleidžiama lėšų. Dabar mūsų parkais rūpinasi ir augalų genėtojai, ir valytojai, ir elektrikai, ir dar ne vienas savivaldybės skyrius. Kadangi vaikas turi daug auklių, tai ir lieka tarsi niekieno neprižiūrimas.
– Ar žaliųjų plotų plėtros politikos nebuvimas negresia tuo, kad mieste jų gali likti vis mažiau?
– Šiuo metu man nerimą kelia Nemuno salos ateitis. Projektuojant „Žalgirio“ areną buvo planuojama, kad likusi salos dalis taps poilsiui skirtu parku. Buvo pasodinta keletas augalų.
Dabar girdėti naujų idėjų, kad saloje ketinama ne plėtoti želdynus, bet ją urbanizuoti. Tai rodo, kad politikai ir verslininkai linkę atsisakyti parkų. Tai ydinga politika.
– Ar jau turimi žalieji miesto plotai prižiūrimi pakankamai profesionaliai?
– Profesionalaus požiūrio pasigendu, baiminuosi, kad esamiems parkams nenutiktų taip, kaip Ąžuolynui. Prieš 25 metus drėgną jo teritoriją mėginta nusausinti. Dirbtinai buvo pažemintas vandens lygis. Ne visi 240 metų senumo ąžuolai prie to prisitaikė ir parkas ėmė nykti. Tokia skaudi klaida buvo padaryta dėl gamtos sistemų neišmanymo.
Dabar Ąžuolyne yra kita problema, kuri ir vėl, mano nuomone, atsirado dėl to, kad nebuvo pasitarta su profesionalais. Prieš 5 metus šioje teritorijoje iškirsti krūmynai. Ąžuolyną norėta padaryti šviesesnį. Tačiau atsiradusi viena perregima erdvė tapo nejauki, žmones į Ąžuolyną traukia vis mažiau.
Krūmynai yra labai svarbi visų parkų dalis. Kiekviename jų turėtų būti ne viena vientisa, bet daug nedidelių erdvių, kurias suptų krūmai. Taip susidarytų tarsi sistema kambarių, kuriuose jauku ir malonu leisti laiką.
Neblogas nedidelių žaliųjų erdvių formavimo pavyzdys yra Miesto sodas. Tik ten taip pat už suolų reikėtų pasodinti krūmų, kad sėdintys žmonės už nugaros nejustų pastatų sienų šaltumo.
Dar geresnis nedidelio parko formavimo pavyzdys yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis. Ir jį pagal projektą nuo gatvės turėjo skirti gyvatvorė, tačiau projekte numatyti želdiniai nebuvo pasodinti.
Kalbant apie didesnius aktyviam poilsiui skirtus žaliuosius plotus, sėkmingai suformuotas Santakos parkas. Tuščia erdvė jo centre leidžia rengti įvairius renginius. Bet greta yra ir želdinių, tarp kurių miestiečiai gali pasivaikščioti.
– Ar planuojant naujus kvartalus paliekama erdvės želdiniams?
– Privatūs investuotojai, statantys naujus gyvenamuosius kvartalus, privalo 20 procentų teritorijos skirti žaliesiems plotams. Tačiau vien tokio formalaus nurodymo, mano nuomone, neužtenka.
Neretai, siekiant pastatyti kuo daugiau gyvenamojo ploto, laisvos teritorijos paliekamos siauruose perėjimuose tarp pastatų ar kitose nepatogiose vietose. Jų, kaip poilsiui skirtų žaliųjų teritorijų, panaudoti neįmanoma. Į tai dėmesį turėtų atkreipti teritorijų užstatymo planus tvirtinantys valdininkai.
– Netrukus miestas bus puošiamas gėlėmis. Ką patartumėte prieš jas sodinant?
– Gėlės yra brangus miesto puošybos elementas. Manau, kad būtų racionaliau auginti ne vienmetes ar dvimetes, bet daugiametes gėles. Pasodinus jau žydinčias gėles efektas didesnis. Tačiau trumpai gyvuojančius augalus per sezoną reikia pakeisti du ar tris kartus.
Auginant daugiametes gėles būtų galima sutaupyti. Pirmus dvejus metus joms priežiūros reikėtų daugiau. Tačiau apskaičiavus akivaizdu, kad ilgainiui už tokią pat sumą būtų galima apželdinti daugiau plotų daugiametėmis gėlėmis, nei nuolat sodinant vienmetes.
