Oras Vilniaus gatvėse – sausas tarsi dykumoje

Šį pavasarį iš šiaurės plūstantis šaltas oras atnešė ne tik jau visiems įkyrėjusį šaltį, bet ir dar vieną bėdą.

Oras tapo toks sausas, kad klimatologai jį net vadina ekstremaliu. Į dykumos panašus oras - ne tik gatvėse, bet ir namuose. Čia jį sausina ir radiatoriai. O vis neatlėgstant šalčiui jie pleška.Vilniečiams patariama traukti pakvėpuoti oru į priemiesčius - ten jis gerokai drėgnesnis.

Tai nustatė klimatologai, pernai įkūrę meteorologijos stotį M. K .Čiurlionio gatvėje. Dabar jos duomenis specialistai gali palyginti su priemiesčiuose veikiančių stočių.

Per metus paaiškėjo, kad oras miesto centre ne tik sausesnis nei priemiesčiuose, bet ir šiltesnis.

Žiemą Vilniuje centrinio šildymo sistemos, pramonės įmonės ir net automobilių varikliai orą šildė tiek pat kiek saulė. Todėl sostinėje oras buvo vidutiniškai 1,6 laipsnio šiltesnis nei priemiesčiuose.

Oro temperatūra ir santykinis oro drėgnis - susiję dalykai.

Lyginant stočių duomenis paaiškėjo, kad mieste oro drėgnis net 10-12 procentų mažesnis nei priemiesčiuose, kur yra šalčiau. Kai žemesnė temperatūra, oras greičiau prisisotina drėgmės.

Prie Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto M. K. Čiurlionio gatvėje įkurtos meteorologijos stoties šeimininkas klimatologas profesorius Arūnas Bukantis tvirtino, kad labai žemas santykinis oro drėgnis užfiksuojamas jau antrą pavasarį. Jis dabar dažnai nukrinta iki 20 procentų.

Klimatologai juokauja, kad tokiomis dienomis Vilniuje būna dykumos sąlygos. O sausa mieste būna ir dėl dažnai iš Grenlandijos bei Arkties atslenkančių arktinio oro masių.

Šiam metų laikui būdingas oro drėgnis paprastai yra gerokai didesnis - apie 70 procentų. Žemą oro drėgnį kovo mėnesį klimatologai jau vadina ekstremaliu. Anksčiau jie labai žemu vadindavo 25-30 procentų santykinį oro drėgnį.

„Kad labai sausa, galima įsitikinti pažvelgus į dangų. Jei jis žalsvai žydras, vandens garų jame beveik nėra“, - kalbėjo A. Bukantis.

Kai oras sausas ir temperatūra žema, būnant lauke ne taip jaučiamas šaltis. Tačiau sausas oras - didelė blogybė namuose.

Sausas oras skverbiasi į patalpas. Kuo intensyviau jas vėdinsime, tuo labiau kris santykinis oro drėgnis. Kai gyvenamosiose patalpose jis sumažėja iki 30 procentų, kyla pavojus sveikatai. Juk šildymo sezono metu oro drėgnis ir taip jau tris kartus sumažėjęs.

Anot gydytojos alergologės - pulmonologės Eglės Vaitkaitienės, kai oras patalpose per sausas, sausėja kvėpavimo takų gleivinė ir ji prasčiau atlieka apsauginę funkciją. Todėl kyla grėsmė dažniau susirgti viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimu ir net gripu.

Paprastai viename kubiniame metre oro būna apie penkis šimtus įvairių mikroorganizmų rūšių, o jų kiekis sausame ore padidėja apie tris kartus. Todėl sausose patalpose gali atsirasti alerginė sloga. Be to, akys dažniau paraudonuoja, tampa jautrios, išsausėja oda.

Oras gatvėse ne tik per sausas. Šiemet jau 35 paras buvo viršytos kietųjų dalelių koncentracijos normos. Tai susiję ne tik su sausu oru. Vis daugiau vilniečių atsisako centrinio šildymo ir būstus šildosi malkomis taip teršdami orą.

Anot A. Bukančio, kiekviename mieste, kuriame gyvena bent 100 tūkst. gyventojų, formuojasi miesto klimato sąlygos. Nenuostabu - kuo daugiau žmonių, tuo daugiau į aplinką išskiriama šilumos.

Oras tokiame mieste sausesnis ir šiltesnis nei aplinkinėse vietovėse nuo pastatų, transporto, pramonės. Nors skamba komiškai, žiemą Vilniuje šilčiau ir dėl centrinės šildymo sistemos.

Bet kokia šiluma daro įtaką miesto mikroklimatui. Juk centrinio šildymo sistemomis atitenkanti šiluma galiausiai patenka į išorę, ji nesikaupia pastatų viduje. Miesto orą šildo net automobilių varikliai.

Lyginant meteorologijos stočių duomenis paaiškėjo, kad šalčiausiomis žiemos dienomis Vilniuje oro temperatūra vidutiniškai buvo 1,6 laipsnio aukštesnė nei priemiesčiuose.

Vilniečiai žiemą miestą neblogai pašildė. Centrinio šildymo sistemų, pramonės, automobilių variklių ir kitų šaltinių išskiriamos šilumos kiekis gruodį ir sausį vienam kvadratiniam metrui buvo toks pat kaip ir saulės.

„Vis dėlto Vilniaus ir priemiesčių oro temperatūros skirtumus vadinčiau kukliais. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Maskva ar Berlynas, skirtumas siekia 3-4 laipsnius“, - sakė A. Bukantis.

Mieste ne tik šilčiau. Čia per metus iškrenta vidutiniškai 15 procentų mažiau kritulių nei priemiesčiuose.

Iki šiol klimatologai galėjo tik spėti, kad Vilniuje oras šiltesnis nei Kirtimuose ar Trakų Vokėje. Pernai įkūrus meteorologijos stotį M. K. Čiurlionio gatvėje, duomenys jų spėjimus patvirtino.

Lyginant stočių metų duomenis paaiškėjo, kad mieste oras vidutiniškai 1,5 laipsnio šiltesnis nei priemiesčiuose.

Pavyzdžiui, šį trečiadienį oras miesto centre buvo 2,5 laipsnio šiltesnis nei oro uoste ar Trakų Vokėje. Apskritai kovo mėnesį klimatologai stebėjo ryškius skirtumus. Tačiau kai tik pasitaikydavo vėjuota diena, skirtumai išnykdavo.

„Šie skirtumai įvairiais mėnesiais yra nevienodi. Labiausiai oro temperatūra miesto centre ir priemiesčiuose skyrėsi rugsėjį - net 3 laipsniais. Gruntas, pastatai per vasarą mieste dar buvo sukaupę šilumos ir ji buvo akumuliuojama ilgesnį laiką nei priemiesčiuose“, - aiškino A. Bukantis.

Žinoma, temperatūros skirtumui daug įtakos daro ir patys orai - ar jie vėjuoti, lietingi, ar anticikloniniai. Rugsėjį orai buvo ramūs, be vėjo. Dėl to mieste susidarė šilumos sala.

Gruodį oro temperatūra mieste ir priemiesčiuose skyrėsi tik vienu laipsniu, nes orai buvo vėjuoti.

Gatvėse matant sniego kalnus sunkiai įtikėtina, bet pernai balandžio pabaigoje miesto centre tvyrojo net 31,9 laipsnio karštis. Suprantama, tuo metu priemiesčiuose buvo vėsiau.

Aukščiausia temperatūra mieste, kurią užfiksavo M. K. Čiurlionio gatvės stotis, liepą siekė 34,5 laipsnio. Bet ir Trakų Vokėje tądien buvo net 34 laipsniai karščio.

Rugpjūtį, kai kaitino iki 33 laipsnių, mieste oro temperatūra buvo net 3 laipsniais aukštesnė nei priemiesčiuose.

Kad ir kokia būtų ateinanti vasara, praleisti ją užmiestyje daug sveikiau nei Vilniuje. Juk jei sostinėje bus nors ir 2 laipsniais šilčiau nei priemiesčiuose, neretai bus viršijama pavojingos oro temperatūros riba.

„Mieste dėl to dažniau patiriame šilumos stresą, kuris susijęs ne tik su oro temperatūra, bet ir santykiniu drėgnumu. Jei priemiesčiuose būna iki 30 laipsnių karščio, mieste temperatūra dažnai perkopia šią ribą ir tampa pavojinga sveikatai“, - tvirtino A. Bukantis.

Praėjusiais metais 30 laipsnių temperatūra Vilniuje buvo viršyta balandį, gegužę, liepą ir rugpjūtį. Vėsesnis buvo tik birželis.

Šią savaitę pašvietus saulei pragydo paukščiai. Tačiau vilniečiai klydo manydami, kad tai - iš tolimų šalių sugrįžusių sparnuočių giesmės. Tai buvo mieste žiemojusių paukščių balsai. Tarkim, didžiąsias zyles galima išgirsti nuo vasario.

Nors Gandrinės minimos kovo 25-ąją, gandrų aplink Vilnių dar nematyti.

Po Velykų sinoptikams pažadėjus staigų atšilimą, ornitologai žada, kad pasipils sugrįžėliai.

Anot ornitologų, gerai, kad paukščių nesulaukėme iki atšilimo, nes daug jų buvo apsaugota nuo šalčio ir bado.