Darbuotojai vis pasakoja graudžias istorijas apie kritusius gyvūnus, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) trimituoja apie netinkamą jų priežiūrą bei nesugebėjimą gydyti, tačiau niekas nesikeičia. Galimybių tinkamai pasirūpinti gyvūnais nebuvimą dėl skurdaus biudžeto pripažįsta ir zoologijos sodo veterinarai.
Reikalauja aiškumo
Liūdnos baltojo lokio Kasparo ir liūto Simbos istorijos kelia nerimą LGTAO. Organizacija kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydama nurodyti Lietuvos zoologijos sode dirbančių veterinarijos gydytojų kvalifikaciją bei jos kėlimo būdus.
Taip pat prašoma sudaryti specialią grupę iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, mokslo įstaigų – Veterinarijos akademijos ir Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos zoologijos sodo, LGTAO atstovų, siekiant įvertinti baltojo lokio ir liūto ligos istorijas, taikytus gydymo planus bei pateikti išvadas dėl šių gyvūnų priežiūros ir sveikatingumo tinkamo užtikrinimo.
Imtis šių veiksmų paskatino abejonės dėl Lietuvos zoologijos sode laikomų gyvūnų tinkamo gerovės ir sveikatingumo priežiūros. Be to, prieš kurį laiką buvo viešai minimos įvairios versijos apie baltojo lokio eutanazijos priežastis, o visuomenei esą nebuvo suteikta jokia tiksli informacija.
„Esame labai sunerimę dėl gyvūnų priežiūros ir jų gydymo. Norime, kad būtų sudaryta grupė iš įvairių specialistų taikytų gydymo planų įvertinimui, išvadų patekimui ir įsitikinti, kad sirgusiems gyvūnams – liūtui Simbai bei baltajam lokiui Kasparui buvo paskirtas tinkamas gydymas.
Taip pat norime, kad apie tai būtų informuota visuomenė, nes iki šiol nebuvo pateikta jokia oficiali šių gyvūnų ligų išvada atlikus skrodimus“, – sakė LGTAO direktorė Brigita Kymanataitė.
Aktyvistės nuomone, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje specialistai apie laukinių gyvūnų priežiūrą taip pat neįgyja pakankamai žinių. Todėl zoologijos sode gyvūnai galima gydomi neturint tinkamų žinių bei praktikos, eksperimentavimo būdu.
Papiktino viceministrą
Situacija Kauno zoologijos sode papiktino ne tik LGTAO. Zoologijos sodo reikalus kuruojantis Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas įsitikinęs: ši įstaiga ilgą laiką buvo valdoma neūkiškai ir tai matyti visose srityse, įskaitant ir veterinarinę priežiūrą.
„Nėra ko slėpti, karantinavimo voljerai tikrai turi būti normalūs, o ne tokie, kokie yra dabar. Veterinarai taip pat turėtų būti aukštesnės kompetencijos, nei yra dabar.
Mes tikrai turime galimybių, kad zoologijos sodo veterinarai tobulintų savo įgūdžius ir žinias kituose zoologijos soduose. Sunku pasakyti, kodėl iki šiol tai nebuvo daroma“, - sakė viceministras.
Ruošia standartiškai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto dekanės Albinos Aniulienės teigimu, visoje Europos Sąjungoje veterinarijos gydytojai ruošiami pagal vienodą programą. Šių specialistų parengimą reglamentuoja direktyva. Tuo tarpu pasaulyje veterinarai ruošiami pagal įvairias, pagal regiono, kuriame dirbama aplinką paruoštas programas.
„Specializuotis veterinarai privalo. Kalbu ne tik apie zoologijos sodą, kur dirbama su laukiniais gyvūnais, bet ir apie kitas sritis. Zoologijos sodo gyvūnai ir paukščiai, kad ir egzotiški, tačiau yra tam tikrų gyvūnų atitikmenys – atrajojančių gyvūnų, kiaulių, kanopinių. Tačiau kadangi jie yra iš laukinės gamtos, tai jų gyvenimo sąlygos turėtų atitikti laukinę gamtą“, - pasakojo A. Aniulienė.
Docentės teigimu, zoologijos sode dirbantys veterinarai turi nuolat tobulėti, kelti savo kvalifikaciją. Tam rengiami specialūs mokymai įvairiose šalyse. Zoologijos sodų veterinarai savo žinias gilina ir tarpusavyje keisdamiesi patirtimi.
Kito kelio tinkamai pasirūpinti turimais gyvūnais nėra, nes nepaisant bendrumų, kiekviena rūšis turi savo ligas, gydymo metodus, specialią priežiūrą.
Vertindama Kauno zoologijos sodą dekanė pabrėžė, kad žvėrių laikymo sąlygos čia nėra geros. Moteris lygino Lietuvoje ir Vokietijoje matytus liūtų voljerus. Kol Kaune Simbai teko taikstytis su labai ribota erdve, Vokietijoje jo gentainiai mėgavosi didžiule teritorija.
„Net stebėtina, kad pagal Kaune turimas sąlygas gyvūnai tiek ilgai išgyvena. Tarkime, liūtai nelaisvėje paprastai išgyvena apie 13 metų. Simba išgyveno panašiai. Tokiomis sąlygomis tai dar nėra blogai“, - kalbėjo A. Aniulienė.
Lokys buvo migdomas tabletėmis
Tačiau dekanę stebina faktas, kad zoologijos sodas net neturi įrangos, kuri reikalinga kasdienei maždaug 2000 gyvūnų, roplių ir paukščių priežiūrai. Įstaigai trūksta paprasčiausio rentgeno aparato.
Zoologijos sodas neturi ir galimybių karantinuoti didelių gyvūnų. Tokiai procedūrai naudojami specialūs narvai. Juose įrengti mechanizmai, kurie leidžia nepakenkiant gyvūnui jį prispausti iš šono ir viršaus taip, kad išėmę dalį narvo strypų veterinarai galėtų saugiai apžiūrėti problemų keliančią kūno vietą.
Veterinaras neslėpė, kad dėl karantinavimo sąlygų nebuvimo sunku buvo tinkamai gydyti ir nugaišusį baltąjį lokį Kasparą. Specialus karantinavimo narvas būtų leidęs nesunkiai ir be žalos apžiūrėti plėšrūną ir atlikti reikiamas procedūras letenai.
Be tokio narvo zoologijos sodo veterinarams kiekvieną kartą norint atlikti gydymo procedūras ar apžiūrėti Kasparą - tekdavo jį migdyti. Kiekviena tokių medikamentų dozė trumpino lokio gyvenimą. Todėl migdyti Kasparą buvo vengiama, o dalis gydymo buvo atliekama tiesiog bandant gyvūnui sušerti vaistų tabletes.
Problemų kėlė ir lokiui reikalingų tyrimų atlikimas. Prieš tokią procedūrą Kasparo laukdavo dar viena gyvenimą trumpinanti migdomųjų dozė.
Kalbos apie galimai netinkamą Kasparo gydymą Kaune sklandė jau seniai. Buvo iškelta versija, kad lokys nesveikas, nes vaistus leidžiantys veterinarai nesugebėjo jų tinkamai sušvirkšti per riebalų sluoksnį. Aptarinėta ir versija, kad daug kainuojantis, tačiau neefektyvus Kasparo gydymas buvo nutrauktas, nes tai tapo per didele prabanga sunkiai gyvenančiam zoologijos sodui. Tiesa, nė vienas šių gandų oficialiai nebuvo patvirtintas.
Panašių problemų veterinarai galėjo turėti ir dėl Simbos gydymo. Liūtas buvo gydomas savo aptvare, o ne karantine. Prie plėšrūno prieiti norintiems veterinarams jį tekdavo kaskart užmigdyti. Tokios procedūros, kaip ir Kasparo atveju, žvėries gyvenimo nepailgino. Maža to, prieiti prie užmigdyto, tačiau neaišku kada nubusti galinčio liūto nebuvo saugu ir veterinarams.
„Buvo pasitarta, kad liūtas bus gydomas jo aptvare. Galimybę perkelti į karantiną žvėrį turėjome, tačiau pasitarta ir nuspręsta jį gydyti ten pat ir nekelti streso dėl perkėlimo“, - sakė zoologijos sodo vyriausioji biologė Virginija Genovaitė Raudeliūnienė.
Kad karantinavimo sąlygos zoologijos sode ribotos patvirtina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, bei Aplinkos ministerijos specialistai.
Gelbėja kaimynai
Zoologijos sodo veterinarų darbą sunkina ir kitokios įrangos trūkumas. Specialistai neturi net paprasčiausio rentgeno aparato, negali atlikti kitų tyrimų Situaciją gelbėja tik tai, kad Kaune yra nemažai įvairius tyrimus galinčių atlikti laboratorijų.
„Viskas remiasi į pinigus. Galima būtų nusipirkti įrangos ar naudoti seną. Tačiau pigiau yra pasinaudoti Kaune esančių laboratorijų paslaugomis. Jei zoologijos sodas būtų Vilniuje, tikriausiai tektų įrangą susipirkti, tačiau Kaune didelių problemų neturime“, - tikino veterinarijos gydytojas Rimantas Antanas Garalevičius
Žinių ieško internete
Galimybė, kad zoologijos sodo veterinarams gali trūkti reikiamų žinių - taip pat yra. Skurdus įstaigos biudžetas riboja galimybes važiuoti į užsienio valstybėse rengiamus mokymus. Tuo tarpu pagal įstatymus, veterinarijos gydytojai, turintys veterinarijos praktikos licenciją, privalo kelti kvalifikaciją.
Kvalifikacijos kėlimo formos: kvalifikacijos kėlimo kursai, seminarai, mokslinės konferencijos, stažuotės, straipsnių, mokslinės, metodinės medžiagos veterinarijos klausimais ruošimas, dalyvavimas moksliniuose tiriamuosiuose projektuose, vadovavimas veterinarijos specialybės studentų gamybinei praktikai.
Per du metus kvalifikacijos kėlimas veterinarijos gydytojams turi sudaryti ne mažiau kaip 32 valandas. Tačiau LGTAO žiniomis, jokie seminarai, konferencijos laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje sveikatingumo ir priežiūros temomis veterinarijos gydytojams Lietuvoje nevyko.
„Nemanome, kad mokymai apie kačių ar šunų priežiūrą bei gydymą gali būti laikomi teisingu paruošimu gydyti liūtus ar baltuosius lokius. Be to, mūsų žiniomis, zoologijos sodo veterinarus riboja užsienio kalbų mokėjimo lygis, todėl jie į kitose šalyse vykstančius mokymus nevažiuoja“, - kalbėjo B. Kymantaitė.
Moters žodžius apie mokymų trūkumą patvirtina ir R. Garlevičius. Veterinaras negalėjo tiksliai prisiminti, kada paskutinį kartą dalyvavo su zoologijos sodo gyvūnais vykusiuose mokymuose. Tokią progą specialistas turėjo prieš keletą metų Maskvoje. Tačiau A. Garlevičius didelės problemos šioje situacijoje neįžvelgia, esą kiekvienų mokymų medžiagą galima rasti internete.
Į Kauną - kritikos strėlės
Dvejonių dėl situacijos zoologijos sode kelia ir 2011 m. tarptautinės laukinių gyvūnų apsaugos organizacijos „Born Free“ („Gimę laisvi“) atliktas tyrimas. Tiriant gyvūnų gerovės ir laikymo sąlygas buvo nustatyta, kad Lietuvos zoologijos soduose gyvenantiems gyvūnams nėra sudarytos tinkamos sąlygos.
Ataskaitoje teigiama, kad sode neatsižvelgiama nei į gyvūnų natūralią elgseną, nei į minimalius higienos reikalavimus. Dalis tyrimo metu stebėtų gyvūnų net neturėjo prieigos prie švaraus geriamo vandens. Pasak ataskaitos, daugelis gyvūnų zoologijos soduose kentė nuo ligų ir atrodė nusilpę.
Išnagrinėjusi šią ataskaitą, LGTAO Aplinkos ministerijai pateikė darbo planą, kurio tikslas – pagerinti zoologijos sodų ir kitų įstaigų, laikančių laukinius gyvūnus nelaisvėje, veiklos reguliavimą Lietuvoje, užtikrinti, jog gyvūnus prižiūrintis personalas ir laukinių gyvūnų, laikomų nelaisvėje gerovę tikrinantys inspektoriai turėtų pakankamai žinių bei priemonių užtikrinti jų gerovę ir sveikatingumą.
„Kol kas į ataskaitoje minimus pažeidimus ir į darbo plane siūlomas priemones nebuvo atsižvelgta iki šiol“, - piktinosi B. Kymantaitė.
Tokiai nuomonei prieštarauja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinis veterinarijos inspektorius Linijus Valiuška. Specialisto teigimu, zoologijos sodas pagal galimybes tikrai stengiasi rūpintis gyvūnais. Kasmetinius patikrinimus rengiantys specialistai neturi jokių priekaištų žvėrių maitinimui. Tačiau pripažįstama, kad gerinti karantinavimo galimybes – būtina.
Tikisi pagerėjimo
Aplinkos ministerijos viceministas L. Jonauskas portalui lrytas.lt teigė, kad situacija zoologijos sode turėtų pradėti keistis. Pirmiausia pati ministerija planuoja jam skirti daugiau dėmesio. Daug tikimasi ir iš naujojo įstaigos vadovo.
„Tai, kad mūsų zoologijos sodas turi problemų, rodo ir paprasčiausias palyginimas su Talino zoologijos sodu. Ten, nors šalis mažesnė, per metus apsilanko apie 300 tūkst. lankytojų. Kaune – 140 tūkst. Taip yra todėl, kad tiek sodo infrastruktūra, tiek paslaugos netinka nei lankytojams, nei gyvūnams“, - kalbėjo L. Jonauskas.
Dėl šių priežasčių artimiausiu metu planuojama visiška zoologijos sodo rekonstrukcija.
