Vandens paukščiams lengviau
Pasak ornitologo, kol kas yra sugrįžusios tik dvidešimt kelios paukščių rūšys – kovai, dirviniai vieversiai, pempės, pilkosios žąsys, želmeninės žąsys, baltakaktės žąsys, didieji kormoranai, pilkieji garniai, rudgalviai kirai.
„Kai kurios rūšys Lietuvoje buvo ir žiemą, bet matosi, kad atsirado ir naujų“, - sako V. Jusys. Tačiau šalčiai kaip reikiant lėtina paukščių sugrįžimo procesą.
Pasak pašnekovo, vandens paukščiams bepigu – nors vanduo daug kur užšalęs, jiems pavyksta rasti ledo nesukaustytų vietų, mariose yra properšų.
O štai pempėms nekas. „Joms reikia dumblėtų vietų, o dabar viskas užšalę. Net pamary šiandien ryte buvo dvylika laipsnių šalčio. Pempės turės trauktis piečiau“, - sako ornitologas. Atgal pasitraukę paukščiai, labiau atšilus, vėl sugrįš, o kai kurie migruos dar toliau – pavyzdžiui, žąsys trauks kelis tūkstančius kilometrų į tundrą, prie Arkties.
Vis daugiau lieka žiemoti
Dalis į šaltį sugrįžusių ir maisto neradusių paukščių neišvengiamai žūsta. Tačiau ornitologams nerimo tai nekelia – šis pavasaris nėra ypatingai šaltesnis už daugelį kitų. Per vasarą populiacija paprastai atsistato.
„Yra buvę ir šaltesnių pavasarių, - sako V. Jusys. - Yra buvę, kad vieversiai grįžo tik pačioje kovo pabaigoje. Šis pavasaris vidutinis. Visą savaitę dar žada šalčius.“
Anksčiau, pasak V. Jusio, tiek daug paukščių Lietuvoje nežiemodavo – todėl senovės lietuviai ir sugebėdavo kovo 10-ąją suskaičiuoti 40 parskridusių rūšių. „O šiais metais varnėnai buvo stebimi visoje Lietuvoje. Ypač Vakarų Lietuvoje, Klaipėdoje. Būreliais, po keliolika, o gruodžio mėnesį Nemuno deltoje esu matęs ir apie penkis šimtus varnėnų“, - pasakoja ornitologas.
Tą lemia paskutinį dešimtmetį sušvelnėjusios žiemos. „Jie prisitaiko, - sako V. Jusys. - Iš tikrųjų paukščiai nelabai nori išskristi. Juos ne šaltis gena, o maisto trūkumas.“
Mažiausias Europos paukštis – nykštukas. Dalis jų iš Lietuvos išskrenda žiemoti į Prancūziją, Italiją, Didžiąją Britaniją, bet nemažai šių mažylių galima žiemą pamatyti ir Lietuvos miškuose. „Būna ir 30 laipsnių šalčio, ir daugiau, bet jie atlaiko. Pasirodo, nykštukų labai gera izoliacija“, - aiškina V. Jusys.
Prarastas rūšis pakeičia kitos
Nors nuolat girdime apie nykstančias rūšis, senovės lietuvių suskaičiuotas kovo pradžioje grįžtančių paukščių rūšių kiekis – 40 paukščių – išlieka daugiau ar mažiau teisingas. „Paukščių mažėja – veikia žmogaus įtaka ir klimato kaita. Bet pas mus atskrenda ir pradeda plisti kai kurios pietinės rūšys. Viena kita pora pradeda ir perėti Lietuvoje“, - pasakoja ornitologas.
Pernai Lietuvoje buvo rastos dvi naujos Lietuvoje perinčios paukščių rūšys. Tai kojūkas – tilvikas labai ilgomis kojomis, beveik du kartus ilgesnėmis už kūną, ir europinė juodgalvė kiauliukė. „Kojūkas Lietuvoje išvis tik tris kartus buvo stebėtas per visą stebėjimų istoriją. O juodgalvė kiauliukė – tik keliolika kartų. Kiauliukė rasta perinti prie Vilniaus, o kojūkas – prie Klaipėdos“, - aiškina V. Jusys.
Didžiausio paukščių sučiauškėjimo Ventės rago ornitologai laukia kovo pabaigoje – kai tik atšils.
