Gyvūnų globos organizacijos baltų balandžių gaišenas ar išbadėjusius ir vos pajudančius paukščius prie Kauno ir kitų miestų bažnyčių renka nuolat. Vos porą dešimčių litų kainuojantys paukščiai veisiami masiškai ir savarankiškai išgyventi neturi beveik jokių galimybių. Sparnuočių į savo tarpą nepriima pilkieji miesto balandžiai. Maitintis gamtoje naminiai paukščiai taip pat nesugeba.
„Susiduriame su problemomis, kad per vestuves ar krikštynas paleisti balandžiai, kurie būna balti, gražiomis uodegomis, trumpais snapais, visiškai nemoka gyventi, prasimaitinti, neranda namų. Tokie paukščiai paleidžiami mirčiai. Nors ant kai kurių kojų būna numeriai, tačiau pagal juos negalime surasti šeimininkų, balandininkai neturi aiškios registracijos sistemos“, - pasakojo Gyvūnų globėjų asociacijos (GGA) specialistė Lolita Grėblikienė.
Moteris tikisi, kad paukščių verslu užsiimantys balandininkai anksčiau ar vėliau pradės į savo veiklą žiūrėti atsakingai. Esą balandininkai šventėms turėtų parduoti ar nuomoti tik tokius balandžius, kurie yra pajėgūs grįžti pas šeimininkus.
„Yra tokių balandžių, kurie patys nesusiranda maisto. Jie net skristi normaliai negali. Pakyla, nusileidžia ir vaikšto kaip vištos, kol miršta iš bado. Todėl labai prašau balandininkų, kad nuomotų tik tuos paukščius, kurie gali grįžti namo“, - prašė L. Grėblikienė.
GGA specialistės nuomonę patvirtino ir lrytas.lt kalbintas balandininkas Nerijus. Netoli Kauno gyvenantis ir daugiau nei du dešimtmečius balandžius auginantis vyras neslėpė, kad šie paukščiai – žiaurus verslas.
Pigių ir bado mirčiai pasmerktų balandžių parduodama daugybė. Vos už porą ar trejetą dešimčių litų įsigyti paukščių galima tiek pasižvalgius skelbimų internete, tiek paprasčiausiame turguje.
„Buvo laikas, kai pats tokiu verslu užsiėmiau. Net ir dabar dar tebeturiu keletą tokių paukščių. Tačiau paprastai nuomoju tik grįžtančius sportinius balandžius. Žinoma, toks malonumas žmonėms jau kainuoja ne trisdešimt, o šimtą litų“, - pasakojo paukštininkas.
Pašnekovo teigimu, suprasti, kad balandis greičiausiai yra pajėgus grįžt pas šeimininką galima pagal tai, kaip jis kyla paleistas. Brangūs sportiniai balandžiai tiesia trajektorija šauna į dangų ir iškart suka namų link. O pigūs paukščiai skrenda bet kaip ir dažnai nutupia netoliese.
„Paruošti namo grįžtantį sportinį balandį reikia daug laiko ir darbo. Kai tik pradeda skraidyti, prasideda ir treniruotės. Iš pradžių nuvežam nuo namų porą kilometrų ir paleidžiam. Jei grįžta, tada procesas kartojamas tik didesniu atstumu. Gerai treniruotas balandis grįžta net tūkstančius kilometrų“, - pasakojo Nerijus.
Vyras nelepia ir fakto, kad grįžti namo ir savarankiškai išgyventi nesugebančius balandžius veisiantys paukštininkai turėtų būti baudžiami. Tačiau verslą gelbsti tai, kad kontroliuoti, kokie paukščiai paleidžiami per šventes realiai yra neįmanoma.
