„Turiu pasakyti, kad kiekvienas žmogus, ketinantis įsigyti šunelį ar kitokį naminį gyvūnėlį, turėtų atvykti į prieglaudą, bent vienam šuneliui iš didelės benamių šeimos pažiūrėti į akis ir atsakyti sau - ar sugebės rūpintis ir neišmesti į gatvę. Linkiu kiekvienam apsisprendusiam nuvykti į globos tarnybą ir, galbūt, ten rasti savo išrinktąjį augintinį“, - sakė „Halls Winter rally“ 2013 m. nugalėtojas Deividas Jocius
„Gyvūnai - geriausi mano draugai. Norėčiau, kad žmonės gerai apsvarstytų savo galimybes prieš parsivesdami namo keturkojį. Gyvūnas - ne žaislas. Tai gyvas organizmas, kuriam reikia skirti daug dėmesio ir globos“, - teigė lenktynininkas Benediktas Vanagas.
„Manau, kiekvienas žmogus privalo bent kartą gyvenime įsigyti šunį. Nuo pat gimimo mano pašonėje augo draugas – prancūzų buldogas Džeris. Kriuksintis, besiseilėjantis, orą gadinantis, daug valgantis ir besiputojantis, mielas padarėlis. Iš dalies panašus į mane. Nepaisant to, kad vaikystėje perkandau jam koją, jaučiau šiltą, draugišką ryšį. Šuo – geriausias žmogaus draugas.
Manau, tą gyvenimo laikotarpį, ryšį tarp keturkojo ir šeimininko gali apibūdinti tik tą patyrę žmonės. O tai sunkiai nupasakojama. Liūdnai atsisveikinęs su savo augintiniu, pradėjau matyti gatvėse vaikštančius šunis be antkaklių – vadinasi, be šeimininkų.
Manau, kad ši šauni akcija parodys žmonėms tai, ko aš pats ilgai nemačiau. Juk kiekvienas keturkojis privalo turėti „antrąją“ pusę, todėl noriu prisidėti prie to, kad tų „ryšių“ vis daugėtų“, – pasakojo lenktynininkas Tauras Tunyla.
„Esu įsitikinęs, kad benamių šunų prieglaudose gyvena patys protingiausi ir supratingiausi šunys. Tie visi „dvarniukai“ ir beglobiai yra užgrūdinti gyvenimo. Ir manau, kad jie būtų būtent tie šunys, kurie savo šeimininką mylėtų iš visos širdies“, - sakė Dainius Matijošaitis.
„VšĮ „Penkta koja“ prieglaudoje savanoriauju jau keletą metų, o beveik 10 metų stebiu ralio lenktynes, tad jau seniai sukosi mintis apie socialinę akciją kartus su lenktynininkais. Turiu pastebėti, kad sportininkų aktyvumas iš tiesų nustebino. Visi sutiko dalyvauti šioje akcijoje. Visi arba turi, arba yra turėję šunį, todėl jie neabejingi šių gyvūnų likimui. Visi sportininkai nuoširdžiai prisidėjo prie prieglaudos išlaikymo.
Tai tik pradžia, tikiu, kad ateityje padarysim dar ne vieną projektą“, – džiaugėsi savanorė Sandra Štabokaitė, suorganizavusi fotosesiją su sportininkais.
