O kas vyksta, kai orų pokyčiai sutampa dar ir su mėnulio pilnatimi, kaip dabar? Apie orų pokyčių poveikį žmogui lrytas.lt kalbėjosi su klimatologe Audrone Galvonaite ir miego specialistu Audriumi Alonderiu.
Ryšys neištirtas
Miego specialistas Audrius Alonderis sako, kad bent jau kol kas nėra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių ryšį tarp orų pasikeitimų ir sapnų, ypač konkrečios sapno temos.
„Remiantis įrodymais pagrįsta medicina, tikrai negalima tvirtinti, kad slogūs sapnai būtų susiję su orų permainomis, - sako miego specialistas. - Juos gali nulemti kiti faktoriai. Bet kad žmogus yra šiek tiek jautrus meteofaktoriams – tai tiesa. Keičiantis orams, gali keistis jo savijauta. Jautresniems žmonėms pasikeičia kraujospūdis“.
Savijautai įtakos turi ne tik orų pokyčiai, bet ir magnetinės audros, mėnulio fazės. Nuo savijautos priklauso ir sapnai, tačiau koks konkrečiai yra tas kelias nuo pokyčių atmosferoje iki slogaus vaizdinio sapnuojančio žmogaus galvoje, mokslas kol kas nežino.
„Šiuo metu yra atliekami tyrimai, stengiamasi remiantis klausimynais ir kitais stebėjimais įvertinti tą poveikį“, - sako A. Alonderis. Pasak miego specialisto, bet kuriuo atveju, orų poveikis yra gana individualus. „Negali būti taip, kad sumažėjus slėgiui, visi sapnuos vienodą sapną“, - juokauja jis. Nuo kraujospūdžio pokyčių tiesiogiai miegas nepriklauso.
Per pilnatį – ryškūs sapnai
Tuo tarpu pilnaties poveikis miegui jau kur kas aiškesnis.
„Pilnatis šiek tiek trikdo miegą, - aiškina A. Alonderis. - Yra atlikti tyrimai. Gana didelę žmogaus organizmo dalį sudaro vanduo. Kaip pasaulio vandenynuose potvyniai ir atoslūgiai yra susiję su mėnulio fazėmis, taip ir žmogaus organizme skysčių persiskirstymas organizme yra susijęs su tuo“.
Pasak miego specialisto, per pilnatį kiek dažniau yra sapnuojama. Tiesa, kai žmogus sako, jog nieko nesapnavo, dažniausiai reiškia, kad pereidamas iš vienos miego stadijos į kitą jis sapną tiesiog užmiršo. Tai reiškia, kad sapnai per pilnatį būna ryškesni ir ne taip lengvai pasimiršta.
Kartais pilnatis būna siejama su nemiga – A. Alonderio teigimu, ši mėnulio fazė dėl nemigos tikrai nekalta. „Vis tiek yra kažkokios priežastys, kažkokie sveikatos sutrikimai – dažnai tai būna nerimas, depresija. Tik pats žmogus gali susieti nemigą su pilnatimi, bet iš tikrųjų jos atsiradimo mechanizmas yra visai kitoks“, - aiškina miego specialistas.
Žiema be atodrėkio – išimtis
Pasak klimatologės Audronės Galvonaitės, teigiama temperatūra ir tirpstantis sniegas vidury žiemos yra ne išimtis, o taisyklė. „Lietuvoje atodrėkiai žiemos metu visą laiką būdavo, - sako ji. - Kai žiema pasitaikydavo be atodrėkių, kaip tik mes laikydavome, kad tai anomaliai šalta žiema“.
Klimatologė primena, kad Lietuva yra sankryžoje tarp žemyno ir vandenyno iš visų pusių – ir iš šiaurės, ir pietų, ir iš rytų, ir iš vakarų, todėl per mus visą laiką keliauja oro masės. „Kai ateina šaltos oro masės – pas mus būna šalta. Kai ateina oro masės nuo Atlanto – žiemą prasideda atlydžiai“, - aiškina A. Galvonaitė.
Jūrinės oro masės yra daug šiltesnės. „Vandenynas, jūra žiemą yra kaip šildytuvas. Iš ten atkeliavę ciklonai – žemo slėgio sritys – pas mus sukelia atodrėkius. Per žiemą jų būna ne vienas – nepriklausomai nuo mėnesio“, - sako klimatologė.
Prasidėję lietūs gerokai apmažins sniego, kai kur gali kilti potvyniai.
Orai išryškina problemas
Ciklonas reiškia žemą slėgį ir besimaišančius, neramius orus, padidėjusį debesuotumą, kritulius – sniegą, lietų, šlapdribą, lijundrą. Slėgio pokyčiai veikia ir jautresnių žmonių sveikatą.
„Orai nesusargdina – jie tiesiog diagnozuoja jūsų problemas, - sako A. Galvonaitė. - Žmogus, kuris turi sveikatos problemų – kraujagyslių problemas, kraujo spaudimo problemas, - atitinkamai reaguoja“.
Kiekvienas žmogus yra individualus, į orų pokyčius reaguoja nevienodai. Vienus blogiau veikia slėgio sumažėjimai, kitus padidėjimai. Bet problemų turintys žmonės paprastai gana gerai žino, kaip juos veikia orai. „Jiems reikėtų daugiau ilsėtis, jei reikia – ir vaistus išgerti“, - sako klimatologė.
Sveikatą veikia ir staigūs temperatūrų šuoliai. Pastaruoju metu besilaikiusią keliolikos laipsnių šalčio temperatūrą pakeis neaukšta teigiama – organizmui tai nemažas stresas.
