Visi jie - tik Šilutės krašto žmonės, čia potvynio atoslūgis yra ryškesnis. Iš buvusių 66 nuo sausumos atkirstų sodybų liko 55.
Ledais tebėra užkimštos dvi Nemuno atkarpos. Viena - kelių kilometrų
ilgio Šilutės rajone, pusiaukelėje tarp Rusnės miestelio ir Uostadvario, kita - maždaug 12 km ilgio Pagėgių savivaldybėje nuo Nausėdų kaimo iki
Gėgės žiočių.
Jos abi sudaro patvankas, ir potvynis negali atslūgti.
Šio rajono teritorijoje į Kuršių marias, kurių jau netvenkia ledų sangrūdos, sparčiai veržėsi iš krantų išėjusio Nemuno ir jo intakų vandenys. Paskutinioji ledų sangrūda, vis dar užstrigusi aukščiau Uostadvario ir dabar šalčio kaustoma, yra nemenka užtvara tėkmei, bet nelemtinga. Ją potvynio vandenys plačia srove vis dar apeidavo, verždamiesi iš krantų.
Tad Nemunas nuo aukščiausio pakilimo ribos 3,87 metro sausio 4-ąją jau nuslūgo iki 3,43 metro. Bet sausio 7-ąją atoslūgis sustojo. Šeštą valandą ryto ant Rusnės-Šilutės kelio slūgsojo 55 cm vandens gylis, toks pats jis buvo ir 12 valandą. Nes tėkmę stingdė šaltis ir nuo jo tvirtėjanti ledų lyčių sąvarta.
Pagėgių krašte nei viena iš 22 nuo sausumos atkirstų sodybų ir jose gyvenantys 72 žmonės palengvėjimo dar nejaučia. Nes ledų sangrūda ties Nausėdų, Kucų, Lazdėnų kaimais ir Gėgės upės žiotimis nejuda, šios upės vandens lygis per parą pakilo dar trečdaliu metro.
Tad Pagėgių ir Šilutės rajonų teritorijose potvynis tebelaiko užliejęs 30 tūkst. hektarų teritoriją, ji keliautojams tampa dar sunkiau įveikiama. Nes ją kausto ledas, jį išlaužyti valtimis jau neįmanoma. Lieka tik kliautis specialiųjų tarnybų technine pagalba.
Pagėgių savivaldybė pirmadienį nusprendė skelbti ekstremalią situaciją. Šis sprendimas leis kreiptis pagalbos į kariškius, kurie turi galingesnę techniką.
Diena, kai galima bus vėl semti ir drąsiai gerti savo šulinio vandenį, visų užlietų teritorijų Pagėgių ir Šilutės karštų gyventojams nutolo ilgam.
Spustelėjo šaltis, sustingdė iškorijusias lytis, potvynio apsemtą teritoriją Pagėgių ir Šilutės krašte padengė plonu ledu. Jis, atrodo, šią savaitę tvirtės ir nutolins potvynio sukeltų nepatogumų baigtį.
Paviršiniai vandenys su visais atplukdytais teršalais, susigėrę į šulinius, liko čia ilgam. Pasisėmus iš jų, gerti ar virti maistą ilgai bus neįmanoma.
„Kai nusipirkto krautuvėje ir laikomo plastiko talpose vandens namuose pristingame, semiame iš savojo šulinio po langais, išvirinime ir juo plikome arbatą ar kavą. Organizmai kol kas nestreikuoja, gal jau bus pripratę“,- lyg juokais pasakoja užlietos teritorijos gyventojai.
Visi jie žino visuomenės sveikatos centro rekomendacijas, ką daryti, kai baigiasi potvynis.
„Iškuopti, išsemti nešvarų vandenį, dezinfekuoti chlorkalkių tirpalu ir palikti parai. Kai prisirenka šviežio vandens, išsemiame ir jį. Tik antrą kartą atsiradusį geriame, prieš tai dėl viso pikto patikrinę maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose“, - pasakoja vietiniai žmonės.
Be paraginimų dauguma tai daro, nes supranta, jog per vandenį plinta infekcinės ligos. Ne tik dizenterija, bet ir vidurių šiltinė, poliomielitas. Beje, Šilutės savivaldybė yra daug metų finansavusi gyventojų šachtinių šulinių geriamojo vandens tyrimus, tuo sumažindama būtinųjų išlaidų kaštus.
Bet šiemet gal tik po 3-4 mėnesių gyventojai galės pradėti kuopti savo šulinius, kuriuos užteršė potvynis. Nes vanduo aplink sodybas dar tyvuliuos ilgai.
Po šios, naujametinės, bangos dar plūs pavasarinė. Nėra garantijos, kad tarp šio ir neišvengiamo pavasarinio neatsiris dar viena banga.
Lietuvos kariuomenė - pasirengusi
Pamaryje kylant vandens lygiui, Lietuvos kariuomenė, kaip ir ankstesniais metais, yra pasiruošusi teikti paramą Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėms, likviduojančioms potvynio padarinius.
Prireikus, į įvykio vietą potvynio rajone vyktų iki 30 karių dydžio padalinys, dvi amfibijos, ledų sangrūdų sprogdinimo grupė, budintis sraigtasparnis Mi-8 ir mobilusis ryšių mazgas. Veiksmai būtų derinami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD).
Pagalba nuo potvynio nukentėjusioms civilinėms institucijoms ir žmonėms būtų teikiama pagal Lietuvos kariuomenės ir PAGD susitarimą ir civilinėms institucijoms paprašius.
Jei reikėtų, kariai vyktų sprogdinti ledų sangrūdas, būtų pasirengę iš apsemtų vietovių evakuoti gyventojus ir jų turtą, padėti nugabenti medicinos pagalbą ir maisto produktus į apsemtas vietoves, vykdyti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus.
Galimų potvynių padarinių šalyje likvidavimas ir pagalbos gyventojams teikimas 2012-2013 m. pavestas Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budinčiam Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajam pėstininkų batalionui. Šioms pajėgoms kartu su kitais padaliniais priskirti ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono pajėgumai.
Pirmą kartą Taikos meto užduočių operacinės pajėgos buvo aktyvuotos 2010 m. kovo mėn. kai buvo pamario regione paskelbta ekstremali situacija potvynio apsemtose vietovėse Juknaičių seniūnijoje (Šilutės r.) ir Pagėgių savivaldybėje (Tauragės apskr.).
Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos suformuotos 2009 metais, o budėjimą pradėjo nuo 2010 m. pradžios.
