Rinkos tyrimų agentūros „Rait“ spalį atliktos reprezentatyvios
Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, beveik pusė (48 proc.)
Lietuvos gyventojų panaudotas baterijas išmeta į šiukšlių dėžę, o 1
proc. respondentų teigė, kad išmeta baterijas bet kur.
Respondentai prisipažino senas baterijas užkasantys ir į žemę arba
tiesiog laikantys namuose.
43 proc. respondentų įmeta baterijas į dėžutes, kurios yra
įvairiose viešose vietose, arba atiduoda atliekų supirktuvėje.
Tyrimas rodo, kad į specialias surinkimo dėžutes baterijas dažniau
meta aukštąjį išsimokslinimą turintys, gaunantys aukštas pajamas
(per 1 tūkst. 100 litų vienam šeimos nariui), nedidelių miestelių
bei kaimų gyventojai. Už pinigus baterijas priduoda dažniau vyrai,
taip pat 35-44 metų gyventojai. Vyresni respondentai (55-64 m.)
dažniau teigė išmetantys baterijas bet kur į aplinką.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorius
Alfredas Skinulis teigia, jog atlikto tyrimo duomenys rodo, kad
Lietuvos gyventojų sąmoningumas auga.
„Jie vis rečiau ranka numoja į aplinką. Viliamės, kad bėgant
laikui mūsų informacija pasieks dar daugiau žmonių, ir atsakingumo
visuomenėje bus daugiau“, - sako jis.
Panaudotas baterijas rūšiuoti skatina šiuo metu Lietuvos
švietimo įstaigose vykdomas aplinkosaugos projektas „Mes
rūšiuojam“, kurio metu už surinktas elektronikos atliekas ar
naudotas baterijas vaikai ir jaunimas gaus dovanų. Prie projekto
„Mes rūšiuojam“ prisijungė daugiau kaip 1000 švietimo ar ugdymo
įstaigų, kuriose mokosi ar ugdoma apie 300 tūkst. vaikų ir
jaunuolių.
Projektą „Mes rūšiuojam“ kartu su GIA nuo rugsėjo organizuoja
VŠĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ bei
bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“.
„Mes rūšiuojam“ veidu tapęs stipriausias pasaulio žmogus
Žydrūnas Savickas palaiko atliekų rūšiavimo idėją ir ragina
kiekvieną pradėti nuo savęs.
„Kiekvienam iš mūsų reikia pirmiausia pagalvoti, ar viską
padarome, kad mūsų aplinka būtų švaresnė, sveikesnė, kad joje
gyventi būtų kuo patogiau ir saugiau. Pavojingos atliekos,
patekusios į aplinką, kelia pavojų mums patiems ir mūsų vaikams,
todėl kam rizikuoti savo sveikata ir gerove?“, - sako Ž. Savickas.
Panaudotos baterijos kartu su buities atliekomis patekusios į
sąvartynus daro dvigubą žalą gamtai: gruntas užteršiamas
pavojingomis atliekomis, o baterijose esančios medžiagos
nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos. Suirdamos baterijos į
aplinką išskiria toksines medžiagas, sunkiuosius metalus, rūgštis,
kurios gali pakeisti dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus,
gyvūnų odą.
Iš aplinkos nuodingosios medžiagos gali patekti į
maistui auginamus augalus, būti išplautos į vandens telkinius, o iš
čia išmestose baterijose esantis švinas, gyvsidabris, nikelis bei
kadmis gali patekti į gyvūnų ir žmonių organizmus ir taip padidinti
tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis.
Lietuvoje kasmet parduodama maždaug 700 tonų baterijų ir
buityje naudojamų akumuliatorių, tuo tarpu surenkama vos kelios
dešimtys tonų panaudotų baterijų.
