Nuodingas paprastasis žalčialunkis lapkričio pabaigoje pasipuošė ne
pavieniais kvapniais žiedai, o jais apsipylė visos šakelės.
Veisiejiškis Jonas Sidaravičius Snaigyno pakrantėje rado kelis tokius
žydinčius krūmus.
Čia vaikštinėdamas jis pastebėjo ir daugiau ne rudeniui, o pavasariui ar
net vasarai būdingų ženklų - pavienių žydinčių pienių, kraujažolių,
čiobrelių.
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis stebisi, kad
dar daug žąsų, pempių neišskrido į šiltesnius kraštus, nors įprastai tai
padaro iki spalio pabaigos.
Įvairių pavasario ženklų beveik kiekvieną rudenį vaikštinėdamas po miškus
aptinka ir Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas
Lapelė.
„Lazdynų pumpurai smarkiai išbrinkę, bet žirginėliai iki šalčių
tikriausiai nebespės išsiskleisti. Pernai tokiu metu mačiau žydinčių
purienų, o prieš kelerius metus lapkričio 18 dieną radau ir žibučių.
Ilgas šiltas ir drėgnas ruduo dar palankus ir grybams dygti. Pasirinkau
voveraičių, žaliuokių.
Augalų žydėjimo pradžia siejama su šviesaus ir tamsaus laikotarpio
trukme, temperatūra ir drėgme. Tai ir susuko jiems galvą, kai tokie
orai“, - įsitikinęs M. Lapelė.